Dalį išsėtinės sklerozės simptomų gyventojai „nurašo“ pervargimui

Nors Lietuva pagal išsėtinės sklerozės paplitimą priklauso didelio sergamumo zonai, visuomenė apie šią sunkią neurologinę ligą žino dar labai nedaug, sako gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, neretai šią ligą žmonės painioja su psichikos sutrikimais, nuotaikų kaita ar net paprasčiausiu nuovargiu. Paskutinį gegužės trečiadienį tradiciškai minimą išsėtinės sklerozės dieną specialistai primena, kad net iš pirmo žvilgsnio „įprasti“ simptomai gali būti rimtas ženklas pasitikrinti sveikatą.

Kaip sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė, išsėtinė sklerozė yra viena sunkiausių ir klastingiausių ligų, kurios gali užpulti jaunus 20-40 metų amžiaus žmones. „Manoma, kad Lietuvoje yra apie 4 tūkstančius sergančiųjų, bet specialistų nuomone, šis skaičius yra didesnis. Tuo neabejoju, kadangi darbe tenka konsultuoti šia liga sergančiuosius, o dar dažniau - jų artimuosius. Pastariesiems dažnai kyla klausimų, jie stokoja tiek žinių, tiek pasitikėjimo savimi“, - teigė ji.

Anot „MediCA klinikos“ gydytojos Linos Bieliauskienės, vienas iš išsėtinės sklerozės simptomų yra vadinamasis emocinis labilumas, kai pacientui itin greitai keičiasi nuotaikos, be aiškesnės priežasties jis pradeda verkti arba atvirkščiai - puola į euforiją. „Tai dažnai trikdo nepažįstamus žmones, o ir artimieji neretai pasimeta. Verta žinoti, kad kenčiančiam nuo išsėtinės sklerozės reikia suteikti kuo saugesnę ir ramesnę aplinką, kur jis nepatirtų streso“, - sakė gydytoja.

Specialistai sutaria, kad kaip ir daugelio kitų ligų atveju, ankstyvas išsėtinės sklerozės diagnozavimas gali gerokai palengvinti gydymą ar net išgelbėti pacientą nuo ankstyvos mirties. „Kadangi liga užklumpa darbingo amžiaus žmones, jie neretai neatkreipia dėmesio į tam tikrus simptomus, galinčius liudyti ligą. Pagrindiniai jų - neryškus ir nespecifiniai galūnių ar kurios nors kitos kūno dalies tirpimai ir dilgčiojimai, taip pat regos sutrikimai, galvos svaigimai, emocinis nestabilumas. Jei simptomai užsitęsia, nevertėtų jų „nurašyti“ stresui, įtemptam gyvenimo būdui ar pervargimui, o kreiptis į gydytoją“, - teigė L. Bieliauskienė.

G. Krikščiūnienė pažymėjo, kad nors išsėtinė sklerozė laikoma neišgydoma liga, šiuolaikinė mokslo pažanga ir aktyvūs preparatai gali padėti suvaldyti ar pristabdyti net pačias agresyviausias ir progresuojančias ligos formas, lemiančias spartų smegenų nykimą ir atrofiją. „Tad apie pradinius išsėtinės sklerozės simptomus būtina žinoti ne tik specialistui, bet ir kiekvienam žmogui. Tai padėtų greičiau ir efektyviau atpažinti ar bent įtarti šią lėtinę ligą“, - sakė vaistininkė.

Remiantis statistiniais skaičiavimais, pasaulyje yra apie 2,5 mln. žmonių, sergančių išsėtine skleroze.

Džeraldas Kauneckas