Dalius Viršilas: Proto ramybė bei skaidrumas
Tęsiame sveikuolio Daliaus Viršilo trečiosios knygos „Tikras turtas“ pristatymą.
Esminė, klaida, kurią daro visi nemokšos (tarp jų ir aš) – bando kontroliuoti bei suvaldyti tai, kas nesuvaldoma: kitą žmogų, kito žmogaus elgseną, gyvenimą ar situacijas, kurios nuo jų nepriklauso. Tačiau pamiršta valdyti tai, ką gali ir privalo: save, savo jusles, savo emocijas, žodžius bei veiksmus. <...>
Dirbdamas širdžiai mielą darbą, įsisukęs ir susiliejęs su savo stichija, savo energija bei erdve - tu pamiršti viską aplink, protas tampa ramus, tarsi išnykęs. Juk jeigu nejauti kažko, atrodo, kad jo net nėra. Tai ir yra meditacija. Kai esi darnoje, savo vietoje, savu laiku, sotus ir darai tai, kas miela širdžiai, savaitė tau prabėga kaip akimirka todėl, kad protas nesistengia suvaldyti nesuvaldomo – Laiko.
Ir pats žinai - atvirkščiai: jeigu ko nors lauki, tikiesi, viliesi – viena minutė gali trukti amžinybę. Pavyzdžiui, jei lauki, kol praeis ausų arba dantų skausmas naktį, gali ir numirti – atrodo, tai niekad nesibaigs. Tačiau jeigu tik nuspręsi imtis veiksmų ir numalšinsi skausmą bei nukreipsi savo dėmesį kitur, į kitą, labiau skaudamą vietą - tas dantų skausmas netruks praeiti, o tiksliau, tu nuo jo nusisuksi ir „pamirši“.
Taip ir gyvenime: jei jau jautiesi labai prislėgtas, kančioje kamuojiesi jau kelinta savaitė - skubėk daryti gerus darbus žmonėms, kurie šiandieną gyvena dar prasčiau nei tu.
Kai mane užpuolė gyvenimo beprasmybės jausmas bei depresija dėl to, kad aš blogai gyvenu, su bičiuliu nuvažiavom į kaimo glūdumą. Vietos vienuolių nukreipti, suradom žmonių, kuriems gyvenime nepasisekė gal dešimt, o gal ir šimtą kartų labiau. Mūsų kelių šimtų litų pagalba jiems buvo gyvenimo stebuklas. Vienišai trijų vaikų moteriai suorganizavom malkų visai žiemai – jai tai buvo viso gyvenimo svajonės išsipildymas, kuris sudrėkino tiek jos, tiek ir mano akis... Protas...
Mes protaujam stebėdami aplinką, ir, kaip sakė Albertas Einšteinas – viskas reliatyvu, sąlygota. Jei lyginsi save su multimilijardieriumi – gyvensi protinėje agonijoje, jei lyginsi su daugiavaike vieniša motina, neturinčia pastovaus būsto – suprasi, kad tavo padėtis yra dievų dovana. Tačiau geriausia save lyginti su pačiu savimi. Kiek pasikeitė tavo gyvenimas nuo to laiko, kai pradėjai gyventi savarankiškai? Progresuoji ar regresuoji? Ko išmokai ir kaip tą mokymą panaudoji savo kasdienybėje, tarnaujant kitiems? Kas dėl to kaltas, kur priežastys? Gali džiaugtis ar liūdėti žinodamas, kad viskas priklauso nuo tavęs. Viskas, kas iki šiol atsitiko, priklauso nuo tavo sprendimų bei pasirinkimų.
Berašant knygą buvau iškviestas į kelių policiją už greičio viršijimą. Inspektorė pasirodė man daug kartų gražesnė už daugelį holivudinių manekenių. Tikrai labai graži, jauna moteris. Prašiau jos sunaikinti mano bylą, kad nereiktų mokėti baudos, o ji atsakė, kad ją iš darbo išmestų už tokį poelgį. Pasiūliau mintį, kad gal nieko baisaus, jei išmes, kad gal tai nėra jos pašaukimas ir idealiausias darbas, į kurį vos pramerkus ryte akis, užsidegusi iš vidaus, skubėtų. Ji atsakė, kad neturi jokio kito pasirinkimo. Man pasirodė, kad ši mergina vien dėl savo kūno išvaizdos galėtų turėti milijoną pasiūlymų iš reklamos agentūrų ar kitų grožio industrijos atstovų. Bet ji nematė galimybių. Aš manau, tik todėl, kad nebandė ir nesvarstė kitokių savirealizacijos būdų, kurie dar būtų ir pelningi. Žmogus visuomet turi galimybę pasirinkti, tik greičiausiai jis nemato. Tai mūsų artimųjų, šeimos, tėvų funkcija – parodyti žmogui galimybes, horizontus, kuriuose jis gali save įprasminti ir atsiduoti 100 procentų, ištirpti taip, kad protas būtų visiškai ramus...
Protą kartais lyginu su kompiuterio procesoriumi. Kokią programą įdiegsi, taip ir gyvensi. Mokykloje diegia privalomąją mokslo programą, tačiau koks jos tikslas ir kodėl būtent tokia ji reikalinga, aiškaus atsakymo dar negavau nei iš švietimo ministro, nei iš tos programos direktoriaus. Televizija taip pat rodo programą. Tikslas? Išmokyti tave gyventi taip, kaip nori tie, kurie tas programas kuria. Jie nesistengia suvaldyti tavo gyvenimo, jie tave tiesiogiai programuoja. Kaip žmogus išmoksta, taip ir gyvena. Kitaip nebus. Apsidairyk aplink – kas tave sąmoningai moko? O kas tave galbūt nesąmoningai moko? Gal tu elgiesi taip, kaip elgiasi kai kurių filmo charakterių veikėjai? O gal darai taip, kaip rodė reklamoje? Susimąstyk šiek tiek apie tai... Gal rasi savo kančios priežastis?
Labiausiai protas neramus tuomet, kai jis negali gauti to, ko trokšta, bei nėra tikras dėl ateities. Nekontroliuoja. Vyriška proto pusė fantazuoja labiau apie ateitį, o moteriškoji – labiau rūpinasi dabartimi. Kartais tos dvi pusės veikia nedarniai: nėra ramybės dėl ateities, nesaugu, nejaučiamas pagrindas po kojomis. Protas blaškosi.
Sprendimas? Bet koks darbas, kad ir pats paprasčiausias, kaip, tarkim, grėbti lapus...
Nusiraminsi, pakvėpuosi grynu oru, pajudėsi, prasiblaškysi, nukreipsi dėmesį kitur ir bus geriau. Tuomet galėsi ramiu protu priimti sprendimą dėl kito, nors ir labai mažyčio žingsnelio, bet gyvenimo, o ne degradavimo kryptimi.
Kitos knygos ištraukos:
Sveiko, laimingo bei turtingo gyvenimo pamatas
Šalinimas. Švara. Grūdinimasis
Susiję straipsniai
