Kauno klinikose atliekami pažangūs miego tyrimai: kodėl svarbu rūpintis savo miegu

Netinkami miego įpročiai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria mūsų visuomenė. Pasaulio miego asociacija miegą įvardija kaip vieną svarbiausių bendros fizinės ir smegenų sveikatos komponentų ir ragina jį laikyti svarbiu sveikatos prioritetu. „Vaikai nuo pat mažens darželiuose yra mokomi, kaip tinkamai valytis dantis, sveikai maitintis, reguliariai sportuoti. Lygiai taip pačiai jie turėtų būti mokomi miego higienos įpročių: kada eiti miegoti, kada keltis, kiek valandų reikia išmiegoti. Prieš miegą žiūrėjimas į ekranus taip pat trikdo miegą – sunkiau užmiegama, daugiau prabundama, trumpiau miegama“, – sako dr. Evelina Pajėdienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė.

Reklama

Vaikystėje suformuoti blogi miego įpročiai gali turėti įtakos ir ateityje. Anot gydytojos neurologės, nuolatinis miego trūkumas gali didinti tam tikrų neurologinių, somatinių ir psichikos ligų išsivystymo riziką. Lietuvius dažniausiai kamuoja nemiga, knarkimas, kvėpavimo sutrikimai miego metu, lunatikavimas ir retesnė neurologinė mieguistumo liga – narkolepsija.

Visuomenėje narkolepsija vis dar sunkiai atpažįstama liga, ji dažnai yra „nurašoma“ paauglystei būdingiems fiziologiniams pokyčiams, adaptacijos ar kitoms psichologinėms problemoms. Skaičiuojama, kad Lietuvoje sergančiųjų narkolepsija turėtų būti apie 5000, tačiau šiuo metu diagnozuota ir gydoma vos 30 suaugusiųjų ir apie 10 vaikų. Gydytoja neurologė aiškina, kad narkolepsija pasižymi sunkiai kontroliuojamomis miego atakomis, ji yra būdinga jauno ir darbingo amžiaus žmonėms. „Jai būdingas ne tik didelis mieguistumas, kai žmogus gali užmigti darbo, paskaitų metu, bet ir katapleksija – staigūs raumenų silpnumo priepuoliai. Žmogus, besijuokdamas, supykęs ar labai susijaudinęs patiria nevaldomą raumenų silpnumą, jo kūnas gali suglebti, sulinkti kojos per kelius, žmogus gali nukristi. Šie simptomai yra labai pavojingi, nes žmogus gali susižeisti“, – aiškina gydytoja.

Remiantis kitų šalių patirtimis, nustatyti narkolepsijos diagnozę vidutiniškai trunka apie dešimt metų. „Šios retos ligos simptomai dažnai suklaidina gydytojus, nes būna painiojami su kitų ligų simptomais, tokiais kaip apalpimas, epilepsijos priepuoliai, kiti dienos mieguistumą sąlygojantys sutrikimai“, – sako dr. E. Pajėdienė.

Įtariant narkolepsiją ar kitas mieguistumą sukeliančias ligas, Kauno klinikose pacientai tiriami Miego laboratorijoje, kurioje atliekami specialūs diagnostiniai miego tyrimai. Nakties metu daromas polisomnografijos (visos nakties miego) tyrimas, dienos metu – sudėtinis miego latencijos testas, kurio metu registruojamas paciento polinkis užmigti dienos metu. Po šių tyrimų atliekamas dar vienas – smegenų skysčio tyrimas, kuris padeda nustatyti tikslią ligos diagnozę. Toks tyrimas Lietuvoje atliekamas tik Kauno klinikose. „Narkolepsija sergantiems žmonėms trūksta budrumą palaikančios medžiagos, kuri vadinama hipokretinu. Smegenų skystyje nustatę šios medžiagos trūkumą, galime tiksliai diagnozuoti šią ligą“, – teigia gydytoja neurologė.

Nediagnozuota ir negydoma narkolepsija kenkia akademiniams ir darbiniams pasiekimams, liga apriboja žmones nuo sporto ir aktyvaus laisvalaikio. „Šią ligą, kaip ir daugelį kitų, galima kontroliuoti medikamentais ir gyvensenos pokyčiais. Apie kasdienį gyvenimą sergant šia liga reikia kalbėtis su pacientų artimaisiais, mokytojais, darbdaviais. Turi būti sudarytos sąlygos žmogui normaliai funkcionuoti, turėti pomėgius, dirbti normuotą darbo krūvį“, – įsitikinusi dr. E. Pajėdienė.

Kauno klinikų Neurologijos klinikos Miego laboratorijoje per metus konsultuojama apie 1000 pacientų iš visos Lietuvos, kuriems vidutiniškai atliekama apie 200 polisomnografijos tyrimų. Dažniausiai jie kreipiasi dėl nemigos, kvėpavimo ar judesių sutrikimų miego metu, taip pat atvyksta pacientai, sergantys retomis centrinės kilmės mieguistumo ligomis.

Kiekvienais metais penktadienį prieš pavasario lygiadienį daugelyje Europos šalių minima Pasaulinė miego diena, šiemet tai – kovo 14-oji.