Dar daugiau įrodymų, jog depresija trumpina gyvenimą

Nauja studija, neseniai publikuota žurnale CMAJ (Canadian Medical Association Journal), teigia, jog žmonių, kuriuos kankino depresija, gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei numatomoji, – rašo healthday.com.

Reklama

Studijoje, vykdytoje 1952-2011 metais, dalyvavo tūkstančiai kanadiečių. Išanalizavus visus duomenis, prieita prie išvados, jog žmonių, kuriems buvo diagnozuota depresija, mirtingumo dažnis didesnis nei tų, kuriems nuotaikos sutrikimai nebuvo nustatyti. 1990 metais šis ryšys pastebėtas tik tarp moterų. Nors studijai baigiantis išryškėjo, kad depresija vienodai paveikia tiek moterų, tiek vyrų gyvenimo trukmę.

„Žinoma, šie pastebėjimai nerodo, jog depresija pati tiesiogiai sutrumpina gyvenimą. Ši tendencija galėtų būti paaiškinama tuo, jog sergantieji depresija dažniau turi ir kitų lėtinių ligų. Tačiau sakyti, kad depresija čia niekuo dėta, irgi negalime. Pavyzdžiui, ne vienas tyrimas patvirtino, kad ji susijusi su didesne rizika susirgti širdies ligomis ar patirti insultą“, – komentavo viena iš tyrimo autorių Stephen Gilman (The U.S. National Institute of Child Health and Human Development).

Tyrime iš viso dalyvavo 3410 kanadiečių, kurie buvo stebimi kelis dešimtmečius. Pirmoji tyrimo dalyvių „banga“ buvo apklausta 1952-aisiais, antroji – 1970-aisiais, trečioji – 1992 metais. Kiekvienoje „bangoje“ maždaug 6 procentai dalyvių sirgo depresija. Ir lyginant su vidutine gyvenimo trukme, šių pacientų gyvenimo trukmė buvo trumpesnė. Pavyzdžiui, 25-erių metų vyras, kuriam 1952-aisiais buvo diagnozuota depresija, galėjo tikėtis gyventi dar 39-erius metus (vidutiniškai). Tuo tarpu vyras be depresijos – dar 51-erius metus.

Taigi, vyrai, sergantys depresija, bet kuriuo tyrimo laikotarpiu turėjo didesnę mirties riziką lyginant su nesergančiaisiais. Tačiau moterų populiacijoje pastebėta kitokia tendencija: depresijos ir mirtingumo sąsajos pastebėtos tik nuo 1990-ųjų. Kodėl depresija buvo „mažiau pavojinga“ moterims vienais metais nei kitais? Priežastis lieka neaiški, tačiau, tyrėjų nuomone, kalta socialinė aplinka. Pavyzdžiui, tam tikru tyrimo laikotarpiu pastebėta, kad buvo daugiau moterų, kurios stengėsi suderinti darbą ir šeimą, ar padaugėjo vienišų motinų.

„Beje, kalbant apie mirties priežastis, nepastebėta, kad mirties rizikos padidėjimą lemtų savižudybės. Žmonės, kuriems buvo nustatyta depresija, mirė dėl tų pačių priežasčių, kaip likusi populiacijos dalis, pavyzdžiui, kardiovaskulinių ligų ar vėžio“, – sakė tyrėjai.

„Depresija gali netiesiogiai sutrumpinti gyvenimą daugeliu būdų. Sergantieji depresija dažniausiai nepajėgia laikytis sveikos gyvensenos principų, dažniau piktnaudžiauja alkoholiu, rūko. Jie gali tiesiog nebesugebėti pasirūpinti savo fizine sveikata“, – komentavo gydytojas Aaron Pinkhasov (NYU Winthrop Hospital in Mineola, N.Y).

Studijos autoriai nemėgino atsakyti, ar išgydyta depresija pašalina padidėjusią mirties riziką. Tačiau minėtasis gydytojas tvirtina, jog yra įrodymų, kad depresijos gydymas padeda „suvaldyti“ aukštą kraujo spaudimą ar cukrinio diabeto simptomus. Tad depresija turi būti gydoma.

„Depresija yra tokia pati liga, kaip ir kiti lėtiniai susirgimai. Su ja sergančiaisiais turi būti elgiamasi su tokiu pačiu supratingumu, be smerkimo. Svarbu žinoti, jog depresija gali būti išgydoma ir tam yra net keletas būdų – nuo „pokalbių terapijos“ iki medikamentų“.