Dar šiemet nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio bus galima visoje Lietuvoje

Planuojama, kad artimiausiu metu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama storosios žarnos vėžio prevencijos programa turėtų būti praplėsta ir jau bus įgyvendama visoje Lietuvoje. Dar šiais metais ji turėtų būti pradėta vykdyti Telšių, Utenos ir Marijampolės apskrityse, kurios jau yra pasirengusios priimti pacientus išsitirti pagal šią programą nemokamai.

Tokie lūkesčiai išsakyti Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) vykusiame Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos koordinavimo grupės pasitarime.

Pasak Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos koordinavimo grupės vadovo, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus prof. Kęstučio Strupo, Telšių, Utenos ir Marijampolės ligoninės turi ir įrangos, ir reikiamus specialistus, kad ši programa būtų pradėta ir likusiose šalies apskrityse.

VLK atkreipia dėmesį, kad storosios žarnos vėžys dažnai diagnozuojamas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų. Sergamumas juo Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, didėja. Vėžio registro duomenimis, mūsų šalyje 2011 m. buvo diagnozuoti 1629 nauji šio vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų. Susirgimai storosios žarnos vėžiu užima antrą vietą ir tarp susirgimų (neskaičiuojant odos vėžio), ir tarp mirčių nuo vėžio.

Laimėjimu, nors ir menku, laikyti galima tai, kad susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje didėja. 1995–1999 m. susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas siekė 34 proc., o 2005–2009 m. – 45,9 proc.

Svarbiausias minėtos programos tikslas – nustatyti ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Vėžio gydymo efektyvumas priklauso nuo diagnozuotos stadijos. Jei vėžys diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje, pacientą galima išgydyti.

Pagal minėtą programą vieną kartą per dvejus metus išsitirti dėl storosios žarnos vėžio gali 50–74 metų žmonės. Jiems suteiktos paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.

„VLK duomenimis, mūsų šalyje 2013 m. 50–74 m. amžiaus žmonių, prisirašiusių prie pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, yra daugiau nei 780 tūkstančių. Daugiausia jų gyvena Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse. Nuo programos įgyvendinimo pradžios – 2009-ųjų– bent vieną kartą programoje dalyvavo per 378 tūkst. žmonių. Jiems iš viso per 2009–2013 m. buvo atlikta daugiau nei 486 tūkst. testų dėl slapto kraujavimo, atlikta daugiau nei 20 tūkst. kolonoskopijų ir, jei reikia, atlikta biopsija“, – teigė VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

V. Zakso teigimu, pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio verta, nes šioje prevencinėje programoje numatyti tyrimai padeda išaiškinti ne tik ligą, bet ir ikivėžinius storosios žarnos pakitimus, kuriuos gydant užkertamas kelias vėžiui.

Per 5  programos įgyvendinimo metus buvo nustatyta daugiau nei 600 storosios žarnos vėžio atvejų, o ikivėžinių pakitimų daugiau nei 4000 atvejų.

„Jei nesirūpinsite savimi ir savo sveikata, neveiksmingos liks ir geriausios programos. Tikrai nebūtina laukti šeimos gydytojo kvietimo pasitikrinti: kiekvienas Jūsų dėl šių tyrimų gali pats kreiptis į šeimos gydytoją“, – ragina V. Zaksas.

Šiuo metu programa vykdoma septyniose Lietuvos apskrityse: Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityje.

Valstybinė ligonių kasa