Dar viena ligoninių reforma

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rengia dar vieną gydymo įstaigų pertvarką – į vieną darinį norima sujungti rajonų ligonines ir didesnes apskričių centruose veikiančias gydymo įstaigas. Sumanyta, kad pagrindinis gydymas vyktų tik regionų centrų ligoninėse, o rajoninėse būtų teikiama vien pirminė būtinoji pagalba.

Reklama

Savivaldybių, kurioms šiuo metu pavaldžios rajonų ligoninės, vadovai, taip pat – ir ligoninių atstovai tikina, kad prievartinis mažesnių ligoninių jungimas prie didesnių, neatsižvelgiant nei į savivaldybių tarybų nuomonę, nei į ligoninių rentabilumą, būtų pirmas žingsnis mažųjų ligoninių uždarymo link. Dzūkijai pasiūlyta dalyvauti eksperimentiniame projekte – stambinant regione esančias gydymo įstaigas, prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės prijungti Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos ligonines.

Pasiūlė bandomąjį projektą

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, šią savaitę Alytuje susitikęs su apskrities savivaldybių vadovais, Dzūkijai pasiūlė dalyvauti eksperimentiniame projekte – stambinant regione esančias gydymo įstaigas, prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės prijungti Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos ligonines. Jos taptų Alytuje veikiančios ligoninės padaliniais, kuriuose būtų teikiama tik skubi, neatidėliotina pirminė pagalba, o visais kitais atvejais pacientai būtų siunčiami į Alytų.

A.Veryga ragino Dzūkijos savivaldybių merus nelaukti, kol bus pakeisti teisės aktai dėl gydymo įstaigų stambinimo ir patiems imtis iniciatyvos sujungti sveikatos apsaugos įstaigas. Ministro teigimu, jei būtų sutarta, pavyzdžiui, koncentruoti skirtingas paslaugas skirtinguose rajonuose, visi turėtų daugiau naudos – esą būtų užtikrintos kokybiškesnės paslaugos pacientams, didėtų ligoninių personalo atlyginimai.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planas, kurio pagrindinė rengėja yra Valstybinė ligonių kasa. „Jau dabar Lietuvoje yra pavyzdžių, kai gydymo įstaigos susijungia. Apie tai ir diskutuojama regionuose“, – aiškino L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Jungtis nemato reikalo

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės administracija SAM siūlomai reformai neprieštarauja. Tačiau ar pertvarkai Alytaus apskrityje bus uždegta žalia šviesa, kol kas neaišku. Mat SAM siūlymas Alytaus regionui tapti eksperimentiniu dar bus svarstomas Alytaus regioninės plėtros tarybos posėdyje. Tačiau net ir jo nelaukdami kai kurie regiono merai sakė jokiu būdu nepritariantys SAM sumanymui.

Lazdijų rajono meras Artūras Margelis „Lietuvos žinioms“ teigė griežtai nesutinkantis su SAM pasiūlymu Lazdijų rajono ligoninę prijungti prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės.

„Tam nėra jokio pagrindo, nes Lazdijų rajono ligoninė dirba rentabiliai – teikiamų paslaugų spektras yra optimalus, nėra tik akušerijos. O jos prijungimas prie kitos Lazdijų ligoninei būtų tapatus mirties nuosprendžiui“, – pabrėžė A. Margelis.

Pasak mero, dėl to iškiltų pavojus ir tolesniam bendradarbiavimui su Lenkijos gydymo įstaigomis. Mat gydytojai iš Varšuvos, Krokuvos, Liublino gydymo įstaigų iš Lenkijos atvykusiems pacientams Lazdijuose atlieka kataraktos, išsiplėtusių venų šalinimo lazeriu operacijas, netrukus ketinama pradėti operuoti ir urologinius ligonius.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pripažino, kad „iš tiesų reikėtų ką nors daryti su nedidelėmis rajonų ligoninėmis“, nes mažėjant pacientų medikai pamažu praranda kvalifikaciją. Tačiau, jo manymu, nereikėtų skubinti SAM siūlomos pertvarkos. „Nemanau, kad savivaldybės pritars reformai, jei negaus konkretesnių paaiškinimų, kas ir kaip bus sujungus ligonines, kokio rezultato siekiama šia pertvarka“, – tvirtino R. Malinauskas.

Nereikėtų išradinėti dviračio

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) valdybos pirmininkas, Pakruojo rajono ligoninės direktorius Vygantas Sudaris teigė, kad kalbėti apie būsimą reformą, kol dar neatskleistos jos detalės, labai sudėtinga. Yra žinių tik apie patį tokios pertvarkos principą, todėl jau yra parengta labai daug klausimų, į kuriuos atsakymų kol kas nesulaukta.

„Jei iš tikrųjų rajonų ligoninėse bus palikta vien skubi pagalba, tai praktiškai reikš, kad jose liks tik priėmimo skyriai. Neaišku, ar išliks slaugos palatos, konsultacinės poliklinikos. Be to, ligoninėje likus tik priėmimo skyriui, tampa nebeaišku, kam tokia ligoninė apskritai reikalinga, nes jos veikla būtų labai nerentabili. Juk išlaikyti priėmimo skyrius kainuotų labai brangiai, o iš ligonių kasų gaunamos pajamos nepadengtų visų išlaidų“, – kalbėjo V. Sudaris.

Anot jo, tokiu atveju priėmimo skyriuje reikėtų turėti ištisą parą budinčius gydytojus, reikėtų ir keleto stebėjimui skirtų palatų. Gydytojai budėtų net ir tada, kai būtų mažai pacientų, nes skubi pagalba turi būti užtikrinama ištisą parą.

LRLA valdybos pirmininko teigimu, reikėtų laikytis jau anksčiau bandyto įteisinti gydymo įstaigų skirstymo principo, kai svarbiausia turėtų būti pirminė sveikatos priežiūra, kurią atliktų pirminės sveikatos priežiūros centrai. Rajonų ligoninėse būtų teikiama slauga, palaikomasis gydymas ir terapija, dienos chirurgija. Kai kur veiktų dar ir vaikų ligų skyriai tiems atvejams, jei regione pasireikštų labai didelė vaikų sergamumo banga ir regiono ligoninėje vaikams nebeužtektų vietos. Taip pat veiktų priėmimo skyriai ir konsultacinės poliklinikos.

„Tokio principo, kuris šiuo metu jau įtvirtintas teisės aktuose, ir reikėtų laikytis – į regionines ligonines siųsti pacientus tik sudėtingesniais atvejais, o itin sudėtingais – į respublikines. Laikydamiesi tokių reikalavimų, išvengsime dabartinės situacijos, kai kiekvieną kartą susirgus norima gydytis tik trečiojo lygio ligoninėse“, – pabrėžė V. Sudaris.

Neturėtų būti prievartos

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė Asta Kubilienė atsisakė komentuoti ar vertinti SAM planus. „Esu per menkai įsigilinusi į šį klausimą“, – teigė parlamentarė. Tačiau šio komiteto nario Antano Matulo nuomone, toks sumanymas būtų geras, jei pačioms gydymo įstaigoms būtų leista apsispręsti, kuriai jų prie kurios jungtis.

„Pats buvau pateikęs įstatymų pataisas, numatančias leisti vienų rajonų gydymo įstaigoms jungtis su kitų rajonų gydymo įstaigomis, tačiau Seimas jas atmetė. Dabar panašios pataisos registruotos dar kartą, Seimas po pateikimo joms pritarė“, – pabrėžė A. Matulas.

Pasak Seimo nario, yra žinoma, kad Kupiškio rajono ligoninė norėtų jungtis prie Panevėžio ligoninės ir tapti šios dalininke. Taip Kupiškio rajono savivaldybė išsaugotų tam tikrą įtaką Kupiškyje veikiančiam Panevėžio ligoninės skyriui. Skuodo rajono ligoninė taip prisijungusi prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės.

A.Matulo nuomone, toks jungimasis būtų naudingas tiek rajonuose veikiančioms nedidelėms ligoninėms, tiek stambesnėms regionų ligoninėms. Pacientai galėtų būti operuojami ar po ištyrimo pradedami gydyti didesnėse ligoninėse, o po keleto dienų gydymą tęstų arčiau namų, regioninių ligoninių skyriuose. Tai būtų naudinga ir gydymo įstaigoms, ir ligoniams.

Tačiau SAM dabar numatytas administracinis ligoninių sujungimas, parlamentaro įsitikinimu, vargu ar pateisins lūkesčius, nes savivaldybės praras bet kokią įtaką rajonuose veikiantiems regioninių ligoninių skyriams, kurie be savivaldybių sutikimo net galės būti likviduoti. Be to, visos ligoninės taps pavaldžios SAM, o ne savivaldybėms. „Bus negerai, jei rajono taryba neteks įtakos vietos ligoninei. Su tuo nesutiks ir pačios savivaldybės“, – įsitikinęs Seimo SRK narys.