Dar viena valstybė perėjo prie numanomo organų donorystės sutikimo modelio

Kovo pabaigoje Škotijoje buvo pereita prie beveik visoje Europoje galiojančio numanomo organų donorystės sutikimo modelio. Tai reiškia, kad visi Škotijos piliečiai nuo šiol bus laikomi kaip pritariantys organų donorystei ir sutinkantys aukoti savo organus ir audinius transplantacijai, nebent raštu būtų pareiškę kitaip.

Reklama

Europoje tik maža dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, tebetaiko kitą – informuoto sutikimo modelį, kai donorais tampa tik tam pritarimą išreiškę asmenys, tačiau ir didžioji dalis šių valstybių diskutuoja ir ruošiasi modelio keitimui.

Iki 2021 m. kovo mėn. Škotijoje galiojo informuoto sutikimo modelis, kuris reiškia, kad pilnametystės sulaukęs žmogus, vedamas geranoriškumo ir altruizmo, gali pasirašyti sutikimą po mirties paaukoti savo organus ir audinius donorystei. Toks modelis šiuo metu taikomas ir Lietuvoje. Tačiau, kaip kitų šalių praktika rodo, jis nėra toks palankus donorystei kaip numanomo sutikimo modelis.

Nors Škotijoje organų donorystė ir taip vertinama ganėtinai palankiai (daugiau kaip pusė gyventojų yra išreiškę sutikimą po mirties paaukoti savo organus ir audinius), tikimasi, kad perėjus prie naujo ir modernaus sutikimo modelio gyvybę gelbstinčių transplantacijų skaičius šioje šalyje dar labiau padidės.

Be Škotijos, Jungtinėje Karalystėje prie numanomo sutikimo modelio jau yra perėjęs Velsas (2015 m.) ir Anglija (2020 m.). Tą padaryti artimiausiu metu ketina ir Šiaurės Airija.

Ilgas sąrašas tinkamo donoro laukiančių žmonių

Pusšešto milijono gyventojų turinčioje Škotijoje tik apie 1 proc. žmonių miršta tokiomis sąlygomis, kad jų organus ir audinius būtų galima panaudoti transplantacijai. Tai reiškia, kad organų ir audinių donorystei visada trūksta, o tinkamo donorinio organo laukiančiųjų sąrašas vis ilgėja. Be to, ir iš to 1 proc. mirusiųjų ne visi žmonės būna oficialiai nurodę, ar būtų norėję dovanoti savo organus ir audinius transplantacijai.

Prie įstatymo keitimo prisidėję Škotijos transplantologai tikisi, kad naujoji sutikimo sistema suteiks daugiau donorinių organų. Nurodoma, kad Škotijoje transplantacijos laukia apie 500 recipientų (Lietuvoje laukiančiųjų yra per 400) ir nemaža dalis jų miršta taip ir nesulaukę sveiko organo ar audinio.

Naujojo įstatymo išimtys

Pakeitus Škotijos donorystės sutikimo modelio teisės aktus, juose apibrėžti ir visuomenės nariai, kuriems naujasis įstatymas nebus taikomas ir jie po mirties automatiškai netaps donorais. Tai vaikai iki 16 metų, suaugusieji, kuriems trūksta gebėjimų suvokti naująjį įstatymą (pavyzdžiui, sergantys demencija), bei Škotijos gyventojai, šalyje gyvenantys trumpiau kaip 12 mėn.

Visi kiti piliečiai, kurie nenori, jog jų organai ir audiniai būtų paaukoti transplantacijai, gali išreikšti savo atsisakymą specialiame registre.

Kaip ir Lietuvoje bei visose kitose Europos šalyse, nepriklausomai nuo šalyje galiojančio sutikimo modelio, specialistai pabrėžia, kad bet kokiu atveju labai svarbu, jog organų donorystės tema būtų aptarta šeimose ir artimieji žinotų vienas kito valią, kad ir kokia ji būtų. Remdamiesi kitų šalių patirtimi, Škotai neabejoja, kad naujai priimtas įstatymas tokius pokalbius šeimose tik paskatins.

Teigiama kitų šalių patirtis

Numanomą sutikimo modelį jau kurį laiką taikančių šalių (o jų yra beveik absoliuti dauguma) duomenys rodo, kad sutikimo modelio pakeitimas turėjo teigiamą įtaką donorų bei atliekamų transplantacijų skaičiaus augimui. Pagal donorystės rodiklius (efektyvių donorų skaičius milijonui gyventojų) visos Europoje pirmaujančios šalys taiko numanomo sutikimo modelį.

Šis modelis nėra naujas, kai kuriose šalyse jis veikia jau apie 50 metų. Šalių patirtis rodo, jog šis modelis paskatina šeimas kalbėtis organų donorystės tema ir priimti asmeninius sprendimus, padidina donorų skaičių, o galiausiai – tai svarbiausia – padidina atliekamų transplantacijų skaičių, o tai reiškia – išgelbėtų žmonių gyvybių kiekį.

Kokia situacija Lietuvoje?

Lietuvoje vis dar galioja informuoto sutikimo modelis, kai žmogus pritariančiu donorystei laikomas tik tuo atveju, kai tokį pritarimą yra išreiškęs raštu. Nors pastaraisiais metais pritariančiųjų kasmet padaugėja apie 2-3 tūkst., 2000 metais įteisintą Donoro kortelę šiuo metu turi apie 36 tūkst. lietuvių. Taigi beveik absoliučios daugumos mirusiųjų valia lieka nežinoma.

Kaip ir dabar, net jeigu mirusysis turi Donoro kortelę ir yra oficialiai išreiškęs savo valią donorystės klausimu, taip ir nepriklausomai nuo šalyje galiojančio organų donorystės sutikimo modelio, galutinio sprendimo visuomet atsiklausiama artimųjų.

Sprendimas – artimųjų rankose

Jeigu šeimoje buvo kalbėta organų donorystės tema, jiems sprendimą priimti būna lengviau, tačiau jeigu tokio pokalbio nebuvo, sunkiu netekties metu sprendimo priėmimas gula ant šeimos narių pečių.

„Didžioji dauguma artimųjų, atsisakančių šeimos nario organus paaukoti donorystei, nurodo, kad to priežastis – mirusiojo valios nežinojimas. Visuomet raginame kalbėtis šeimas tarpusavyje, kol tam dar yra galimybė, ir išsiaiškinti vienas kito poziciją, kad netekties akimirką sprendimą priimti būtų lengviau, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM vadovas Artūras Bagotyrius. – Vis dėlto praktika rodo, kad donorystės tema namuose aptariama tik artimiau su ja susidūrus. Kaip matyti kitose šalyse, naujo modelio įvedimas neišvengiamai paskatina ir tokius pokalbius, o tai labai svarbu.“

Kaip rodo kitų šalių patirtys, pakeitus sutikimo modelį iš informuoto į numanomą, palaipsniui visuomenės nariams pritarimas organų donorystei, bendruomeniškumas ir galimybė padėti kitam tampa natūraliu pasirinkimu. Taikant numanomo sutikimo modelį šalies gyventojams būtų aiški pirminė siūloma pozicija donorystės klausimu ir rekomenduojami veiksmai.

Visgi visada išliktų teisė atsisakyti savo organus po mirties dovanoti sunkiems ligoniams – tiek pačiam žmogui iki mirties, tiek jo artimiesiems.

Medikams teiktų vilties

Kad Lietuvoje galiojantis informuoto sutikimo modelis nėra tobulas pritaria ir medikai. Jie nurodo, jog geriausias to pavyzdys yra kitų šalių patirtys, o sutikimo modelio vertė atsispindi vertinant donorų bei atliekamų transplantacijų skaičiaus augimą.

„Džiaugiamės, kad Donoro kortelės turėtojų skaičius Lietuvoje auga, tačiau laukiančių organų ar audinių transplantacijos sąrašas išlieka ilgas. Visiems transplantologijos srityje dirbantiems specialistams numanomo donorystės sutikimo modelio taikymo svarstymas teiktų vilties laisviau, greičiau ir produktyviau vykdyti šalies transplantacijos programą, tai yra, padidintų donorų skaičių, sumažintų laukiančių organų ar audinių transplantacijos pacientų skaičių ir pagerintų jų gyvenimo kokybę, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja nefrologė Eglė Dalinkevičienė.

– Be to, tai nuimtų dalį naštos nuo artimųjų pečių, kurie ir taip skausmingoje ir sudėtingoje situacijoje turi priimti be galo sunkų ir atsakingą sprendimą dėl artimojo organų donorystės.“ Gydytoja pabrėžia, kad tiek pačiam žmogui iki mirties, tiek jo artimiesiems išliktų galimybė donorystės bet kuriame etape atsisakyti.

Perimti geruosius pavyzdžius

Informuoto sutikimo modelis yra tebetaikomas tik septyniose Europos valstybėse: Lietuvoje, Vokietijoje, Kipre, Airijoje, Rumunijoje, Danijoje ir Šveicarijoje. Europos šalys žengia į priekį ir nuolat ieško būdų kaip padidinti donorų skaičių, nes žmonių, kuriems prireikia transplantacijos, nuolat daugėja.

„Transplantacijos Lietuvoje atliekamos jau daugiau kaip 50 metų ir mes visą laiką mokomės iš labiau pažengusių šalių – kokias transplantacijas atlikti, kaip jas atlikti. Reikia pripažinti, mūsų medikai šioje srityje šiandien yra tikri profesionalai. Lietuvoje atliekamos tikrai sudėtingos organų persodinimo operacijos, kurių kaimyninės šalys neatlieka. Tačiau transplantacijos laukiančiųjų skaičius nuolat auga, todėl turime ieškoti būdų padidinti donorinių organų skaičių. Nieko ypatingo išrasti nereikia – šioje vietoje taip pat tiesiog turime remtis geraisiais kitų šalių pavyzdžiais,“ – sako Biuro direktorius A. Bagotyrius.

Didžioji dalis Europos (Ispanija, Kroatija, Islandija, Austrija, Italija, Belgija, Suomija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Čekija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir daugelis kitų) jau gyvena pagal numanomo sutikimo modelį. Ne išimtis mūsų kaimyninės valstybės – Lenkija, Latvija, Estija.

Pažymėtina, kad informuoto sutikimo modelį dar tebetaikančios šalys taip pat diskutuoja ir ruošiasi modelio keitimui (Danija, Vokietija, Airija, Šiaurės Airija).

Donorystės sutikimo modelio keitimas

Transplantacijos procesą koordinuojantis Biuras mato, jog Lietuva, užtikrinanti sklandų ir kokybišką organų donorystės ir transplantacijos procesą, yra pasirengusi pereiti nuo galiojančio informuoto sutikimo donorystės modelio prie numanomo sutikimo modelio. Tai ne vienadienis sprendimas, kuriam reikia visapusiškai pasiruošti, todėl visuomenei labai svarbu diskutuoti ir apsispręsti.

Įvedus naująjį sutikimo modelį, organų donorystės procesas galėtų būti plėtojamas dar efektyviau, nes, atsiradus daugiau donorinių organų, būtų galima padidinti ir transplantacijų skaičių. Tai gyvybiškai svarbu daugiau kaip keturiems šimtams sunkiai sergančių žmonių.