Daugėja skarlatinos atvejų: jos išvengti padeda higiena

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje 2023 m. užfiksuota nepalyginamai daugiau skarlatinos atvejų nei 2022 m. (atitinkamai 3 108 ir 679 atvejai). Didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose. NVSC specialistai primena, kad nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti gali padėti kruopšti asmens ir patalpų higiena.

Reklama

Kaip užsikrečiama?

Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos kosėdamas arba čiaudėdamas skleidžia užsikrėtęs asmuo, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu.

„Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio infekuoto asmens ar nuo sveiko asmens, t. y. neturinčio ligai būdingų simptomų, tačiau nešiojančio bakterijas. Užsikrėsti skarlatina taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, kuriais naudojosi sergantis asmuo, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.

Pagrindiniai simptomai – karščiavimas, angina ir bėrimai

Ligos pradžia ūmi, pasireiškia karščiavimu (iki 40 ºC), gerklės, galvos skausmu, pykinimu, kartais vėmimu, apetito stoka, bendru negalavimu. Kartais būna padidėję kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės, liežuvis pasidengęs baltu apnašu (panašus į baltą braškę), kuris išnykus apnašui (po 4–5 dienų) tampa panašus į raudoną braškę. Išberia odą po ausimis, krūtinės ir pažastų srityse, gali išberti ir visą kūną. Po 7–10 d. nuo pirmųjų bėrimų prasideda odos lupimasis.

Skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas. Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.

„Atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą. Taip bus ne tik užtikrinamas sėkmingas gijimas, tačiau ir užkirstas kelias infekcijai plisti“, – pataria NVSC atstovė.

Svarbu laikytis higienos

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis. Taip pat labai svarbus yra aplinkos paviršių valymas drėgnu būdu ir patalpų vėdinimas.

„Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Grįžti į ugdymo įstaigą gali tik gydytojo sprendimu. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, taip pat drėgnu būdu valyti aplinkos paviršius, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju“, – kaip išvengti susirgimų skarlatina rekomenduoja specialistė.