Daugėja žmonių, norinčių tapti klinikiniais koduotojais
Sveikatos priežiūros srityje formuojasi nauja specialybė – klinikinis koduotojas. Tai specialistas, atsakingas už duomenų apie gydytus pacientus pateikimą į specialias duomenų bazes bei tikslų diagnozės ar intervencijos kodo (kodų) priskyrimą. Rugsėjį Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras, bendradarbiaudamas su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), į specialius mokymus pirmą kartą pakvietė norinčius mokytis klinikinio kodavimo.
Tokio masto mokymai – naujiena, kaip ir rinkoje atsirandanti minėta specialybė. VLK pastebi, kad kasmet daugėja norinčių išbandyti save šioje naujoje profesijoje, gauti reikiamų žinių ir dirbti šį svarbų darbą. Tuo tikslu ir buvo surengti tokie mokymai, kuriuos inicijavo Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Iki tol atsakingi VLK specialistai patys rengdavo klinikinio kodavimo mokymus stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų specialistams.
VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, šios naujos specialybės sveikatos priežiūros sektoriuje atsiradimas yra neišvengiamas ir savalaikis.
„Prieš keletą metų mūsų šalyje pradėjus diegti giminingų diagnozių grupių metodą, ligų ir intervencijų kodavimas tapo labai svarbus. Nors specialių kodų žymėjimas jau tapo medikų kasdienybe ir jų darbo dalimi, ligonių kasų duomenys rodo, kad šioje srityje stinga specialistų. Na, o jau dirbantiems šį darbą būtina tobulėti, nes atsiranda naujovių, nuo kurių negalima atsilikti. Todėl Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro organizuojami mokymai tam atveria kelią“,– tvirtino VLK direktorius A. Sasnauskas.
Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro vadovas Juozas Ruolia teigia, kad šiuose mokymuose klinikinius koduotojus darbui ruošia kvalifikuotos lektorės, savo žinias tobulinusios Airijoje.
„Šie mokymai ypač svarbūs tiems, kurie specialioje sistemoje jau registruoja stacionarinio gydymo ir dienos chirurgijos paslaugas. Taip pat ir tiems, kurie tobulina kodavimo įgūdžius ir taiso netinkamus įrašus sistemoje. Šios žinios reikalingos ir ligoninių specialistams, siekiant užtikrinti kokybišką ir tikslų statistinių duomenų apie pacientams suteiktas paslaugas pateikimą, tikslų gydymo atvejų klasifikavimą, kas yra privaloma pagal tarptautinius standartus“,– pasakojo J. Ruolia.
Įdomu tai, kad pagal tai, kas gydymo įstaigose atlieka ligos kodo priskyrimo (kodavimo) darbą, šalis galima suskirstyti į dvi grupes. Vienose tai atlieka gydytojas, kuris nustato pacientui ligą. Kitose, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, Airijoje, Šveicarijoje, JAV, šis darbas patikėtas klinikiniams koduotojams – specialiai parengtiems specialistams. Tikimasi, kad ir Lietuvoje šį darbą perims klinikiniai koduotojai, o gydytojai galės daugiau laiko skirti savo pacientams, Be to, kaip rodo minėtų šalių patirtis, bus geresnė ir kodavimo kokybė.
Kodavimo duomenys naudojami statistikai, ligoninių veiklos analizei ir vertinimui, jie reikalingi rengiant ataskaitas pacientams apie jiems suteiktas paslaugas ir jų kainas. Minėti mokymai – anaiptol ne vienintelis būdas gerinti gydymo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją klinikinio kodavimo srityje. Dėl sudėtingų kodavimo atvejų gydymo įstaigų darbuotojus kasdien konsultuoja VLK Klinikinio kodavimo skyriaus specialistai. Be to, nuo 2013 m. leidžiami teminiai Elektroniniai kodavimo biuleteniai, kas ketvirtį VLK organizuojami teminiai kodavimo mokymai. Artimiausiu metu VLK planuojami mokymai akušerijos-ginekologijos bei naujagimių ligų kodavimo klausimais.
Valstybinės ligonių kasos informacija
Susiję straipsniai
