Daugelis netiki, kad dantų ligos atsiranda dėl netinkamos higienos: klaidos ir mitai

Daugelis vis dar mano, kad kruopščiai išsivalę dantis šepetėliu ir pasta jau padarė viską, ko reikia burnos higienai. Tačiau vien to tikrai nepakanka – tarpdančiuose, ant liežuvio ir dantenų linijoje lieka maisto likučių bei bakterijų, galinčių sukelti ėduonį, dantenų uždegimus ir kitas problemas. Kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų ir užtikrinti visapusišką dantų priežiūrą – savo įžvalgomis dalijasi VIC odontologijos klinikų Kaune gydytoja odontologė Aušra Gudžinskienė.

Reklama

Kaip pastebi gydytoja odontologė, Lietuvos gyventojų dantų priežiūra gerėja: „Pastaruoju metu žmonių sąmoningumas dėl burnos higienos svarbos tikrai padidėjo. Gausėja informacijos sveikatos priežiūros klausimais, šiuo metu yra didelės paslaugų galimybės. Žinoma, vis dar susiduriame su tam tikrais iššūkiais, o įpročiai ir rūpinimasis dantimis labai priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl, manau, reikia skirti dar daugiau dėmesio profilaktikai ir dar garsiau apie tai kalbėti.”

Gydytoja įsitikinusi, kad Lietuvos vaikų dantų priežiūra gerėja dėl ugdymo įstaigose teikiamos informacijos ir valstybinės programos, užtikrinančios nemokamas profilaktines paslaugas. „Privalomos sveikatos pažymos iš odontologo tikrai duoda gerus rezultatus. Nepaisant to, tėvai ne visada užtikrina, kad vaikai reguliariai valytų dantis ar lankytųsi pas odontologą, – teigia A. Gudžinskienė ir priduria, kad suaugusiųjų dantų sveikatos situacija – skirtinga. – Pastebiu, kad miestuose žmonės santykinai dažniau rūpinasi dantimis, reguliariai lankosi pas odontologus, renkasi profesionalias dantų priežiūros procedūras. Tačiau regionuose santykinai dažniau pasitaiko atvejų, kai žmonės į odontologus kreipiasi tik tada, kai problema jau labai rimta. Manau, kad ekonominiai veiksniai daro labai didelę įtaką, nes profesionalios paslaugos nėra pigios, todėl kai kurie žmonės delsia, tikisi, kad problema praeis savaime.”

– Gydytoja, kodėl nėra gerai delsti, kai juntami tam tikri simptomai? O gal tikrai praeis savaime?

– Absoliučiai dauguma atvejų, kai pradeda skaudėti ar pasireiškia kiti simptomai, situacija savaime neišsisprendžia, o tik blogėja. Delsti nėra gerai dėl kelių priežasčių: kai liga progresuoja, gydymas tampa sudėtingesnis, ilgesnis ir brangesnis; jei problemos būtų pastebėtos anksčiau, jas būtų galima išspręsti paprastesniais būdais; skausmas ir dantų problemos trukdo gyvenimo kokybei, mažina žmogaus darbingumą, ir gali turėti įtakos emocinei būsenai; taip pat uždelsti atvejai turi didelę tikimybę komplikacijoms, kurių pasekmės gali net ir negrįžtamai pakenkti sveikatai, pavyzdžiui, danties netekimas. Nemaža dalis mano pacientų yra vaikai ir, deja, dažnai pastebiu, kad tėvai net ir juos atveda tik tada, kai padėtis būna jau labai sunki, vaikui skauda, jis bijo, žandas ištinęs. Tai sukelia rimtų problemų.

– Kaip dažnai vertėtų lankytis pas odontologą profilaktiškai?

– Paprastai reikia tikrintis kas 6–12 mėnesių, tačiau profilaktikos dažnumas priklauso ir nuo individualių veiksnių. Vaikams svarbu apsilankyti kas 6 mėnesius, o jei yra didesnė rizika – kas 4 mėn. Rūkantiems; senjorams; taip pat turintiems dantenų ligų ar burnos sausumą; stresą patiriantiems žmonėms, kurie griežia dantimis (bruksizmas); žmonėms, sergantiems sisteminėmis ligomis bei nėščiosioms vertėtų lankytis dažniau – bent 2 kartus per metus, nes šioms grupėms priklausančių žmonių dantų ir burnos būklė dėl skirtingų veiksnių gali blogėti greičiau. Bet kokiu atveju, profilaktinių vizitų dažnumas turėtų būti pritaikomas individualiai, pagal burnos būklę, gyvenimo būdą ir tam tikrus gyvenimo veiksnius.

– Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias žmonės daro prižiūrėdami dantis?

– Viena iš pagrindinių klaidų – netinkamo dantų šepetėlio pasirinkimas ir netinkama dantų valymo technika, kai neteisingai atliekami judesiai, dantys iki galo nėra tinkamai išvalomi. Deja, bet nemažai žmonių mano, kad užtenka dantis valyti kartą per dieną, tačiau būtina du kartus. Taip pat nėra gerai per stipriai spausti dantų šepetėlį prie dantų – taip galime pažeisti emalį ir dantenas. Dantų siūlo, tarpdančių šepetėlių, irigatoriaus ir liežuvio valiklio nenaudojimas arba netinkamas naudojimas gali sukelti dantenų pažeidimus. Jei šios priemonės nenaudojamos, tarpdančiuose kaupiasi maisto likučiai ir bakterijos, ilgainiui sukeldami ėduonį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad po rūgštaus maisto ar gėrimų iškart valyti dantis reikėtų vengti. Rūgštys laikinai susilpnina emalį, todėl valant dantis jis gali būti dar labiau pažeidžiamas. Geriausia palaukti bent 30 minučių. Ir dar viena dažna klaida – nereguliarūs vizitai pas odontologą. Jei pas gydytoją lankomasi reguliariai, specialistas laiku pastebės problemą.

– Kada geriau valytis dantis – prieš ar po pusryčių?

– Nėra griežtos taisyklės, svarbiausia – tai daryti reguliariai ir tinkamai. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės negali valgyti neišsivalę dantų, o kiti pirmiau pavalgo ir tik tada išsivalo. Aš pati dantis valausi prieš pusryčius, nes per naktį burnoje susikaupia bakterijos. Visgi, verta prisiminti, kad pavalgius turime palaukti bent pusvalandį ir tik tada valytis dantis, tad jei žmogus pavalgė ir iš karto išbėgo iš namų, jis jau nespėja išlaukti ir greit išsivalo dantis vos pavalgęs. Svarbu įvertinti savo dienos ritmą ir pasirinkti, kas tinka individualiai.

– Ką manote apie vieno danties šepetėlius – ar jie skirti nešiojantiems breketus ar tai galėtų būti ir kasdienė priemonė visiems?

– Vieno danties šepetėlis yra naudinga priemonė kasdienei burnos higienai, tinkanti tiek breketus nešiojantiems, tiek kitiems žmonėms. Naudoti vieno danties šepetėlį verta dėl kelių priežasčių. Dėl mažos galvutės juo galima tiksliau ir kruopščiau išvalyti kiekvieną danties paviršių bei lengviau pasiekti protinius dantis. Jis nepažeidžia dantenų ir nepalieka valymo defektų ant emalio. Be to, naudojant šį šepetėlį, masažuojamos dantenos, todėl mažėja uždegimų ir kraujavimo rizika. Jis taip pat tinka jautrioms vietoms valyti bei praverčia turintiems dantų protezus, tiltus ar implantus. Jei pacientas tinkamai apmokytas, su šia priemone galima pasiekti geresnių rezultatų nei su įprastu šepetėliu, todėl kai kuriais atvejais jo gali pakakti. Tačiau jei žmogus nelinkęs skirti papildomo laiko valymui, geriau likti prie įprasto šepetėlio. Dalis pacientų derina abu – įprastu šepetėliu ant dantų paskirsto pastą, o vieno danties šepetėliu kruopščiai išvalo kiekvieną dantį.

– O kaip dėl elektrinio dantų šepetėlio – ar verta jį rinktis?

– Elektriniai dantų šepetėliai kai kuriais atvejais gali efektyviau pašalinti apnašas nei įprasti. Daugelis jų turi integruotą laikmatį, padedantį laikytis rekomenduojamo 2 minučių valymo laiko. Kai kurie modeliai taip pat turi slėgio jutiklius, kurie apsaugo nuo per stipraus spaudimo – jei spaudžiama per stipriai, šepetėlis signalizuoja, o per silpnas kontaktas taip pat gali būti nurodomas. Tai padeda išvengti dantenų ir emalio pažeidimų. Be to, kai kuriuose modeliuose yra skirtingi režimai, pavyzdžiui, jautriems dantims ar balinimui, todėl galima pasirinkti pagal individualius poreikius. Elektriniai šepetėliai atlieka automatinius judesius, kurie padeda kruopščiau išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas. Jie gali būti naudingi žmonėms, turintiems motorikos sutrikimų ar kitų sunkumų, apsunkinančių dantų valymą. Kai kuriems modeliams netgi sukurtos mobiliosios programėlės, kurios, pasitelkdamos žaidimo elementus, padeda vaikams išmokti taisyklingos valymo technikos. Vis dėlto elektrinis šepetėlis nėra būtinas – tinkamai valantis galima pasiekti gerų rezultatų ir su įprastu šepetėliu. Tai papildoma priemonė, galinti padėti dantis išsivalyti kruopščiau ir patogiau.

– Kaip manote, ar verta irigatorių turėti namuose?

– Manau, kad irigatoriaus naudojimas gali pagerinti kasdienę burnos higieną. Irigatoriaus leidžiama vandens srovė iš tarpdančių pašalina maisto likučius bei bakterijas, švelniai masažuoja dantenas, taip gerinama kraujotaka. Be to, galima reguliuoti vandens slėgį, pritaikant jį pagal individualius poreikius. Ši priemonė ypač tinkama žmonėms, nešiojantiems breketus, turintiems dantų protezus, tiltus, implantus, nes padeda išvalyti vietas, kurių nepasiekia įprasti šepetėliai ar siūlas. Iš praktikos pastebiu, kai pacientai pradeda naudoti šį prietaisą, burnos higienos rezultatai pastebimai pagerėja.

– Kaip turėtų vykti tobulas dantų valymas?

– Vakare valantis dantis higienai reikėtų skirti daugiau dėmesio ir kruopštumo nei ryte. Pirmiausia, turėtų būti naudojamas irigatorius, po to – tarpdančių šepetėlis arba siūlas, vėliau – liežuvio valiklis ir tik tada dantų šepetėlis su dantų pasta. Kokį dantų šepetėlį žmogus pasirinks, priklauso nuo jo asmeninių poreikių, įpročių ir galimybių. Žmonės, kurie anksčiau turėjo problemų su dantenomis, uždegimais ar dantų akmenimis, pradėję kasdien sąžiningai ir kruopščiai naudoti visas šias priemones, nustemba, kaip paprastai, skiriant daugiau dėmesio higienai, galima pasiekti labai gerų rezultatų. Rytiniam dantų valymui, jei maisto likučiai buvo gerai išvalyti vakare, užtenka dantų pastos ir šepetėlio bei liežuvio valiklio.

– Burnos priežiūros priemonių pasirinkimas yra labai platus. Tačiau jei žmogus iki šiol naudojo tik dantų šepetėlį ir pastą, pradėti naudotis visomis papildomomis priemonėmis gali būti sudėtinga. Nuo ko vertėtų pradėti?

– Jei žmogus staiga nusipirks visas priemones, tikėtina, kad vieną kitą kartą pabandys, bet, tikiu, kad dažnu atveju, pritrūks valios ir vėl grįš prie seno įpročio. Pirmiausia į savo kasdienę rutiną verta įtraukti tarpdančių valymą siūlu ar šepetėliu. Kaip dažnai akcentuoju savo pacientams, be tarpdančių valymo burnos higiena nėra pilnavertė. Kruopštus dantų valymas turi tapti įpročiu ir kasdienės rutinos dalis.

– Gydytoja, aptarkime dažniausius mitus apie dantų priežiūrą, su kuriais susiduriate. Kodėl tokie įsitikinimai nėra teisingi?

– Visus mitus, susijusius su dantų priežiūra, išvardinti būtų sunku, tačiau išskirčiau pagrindinius keturis, kurie yra itin populiarūs.

Mitas: pieninių dantų gydyti nereikia, nes jie vis tiek iškris. Tai klaidinga nuostata, kuri gali pridaryti nemažai žalos. Juos gydyti reikia, nes pieniniai dantys svarbūs ne tik kramtymui, bet ir tinkamam nuolatinių dantų formavimuisi bei augimui.

Mitas: pažeistų dantų būklė yra paveldima. Mokslininkai teigia, kad tokio dalyko kaip „ėduonies“ genas nėra, todėl didžioji dalis problemų kyla ne dėl genetikos, o dėl netinkamos priežiūros ir mitybos.

Mitas: nėštumo metu negalima gydyti dantų. Tai netiesa, visos procedūros nėštumo metu atliekamos pagal poreikį.

Mitas: dantų balinimas kenkia dantims. Profesionalus dantų balinimas yra saugus, jei atliekamas laikantis odontologo nurodymų. Nereikėtų profesionalaus dantų balinimo painioti su tam tikrais agresyviais dantų balinimo metodais, atliekamais namuose.

Mitų apie dantų priežiūrą išties yra nemažai, tačiau teisingą ir patikimą informaciją galite gauti iš savo gydytojo odontologo, o jei kyla abejonių, visuomet verta pasitarti su profesionalais ir išsiaiškinti visus kylančius klausimus.