Daugiausia ūmių žarnyno infekcijų kyla dėl higienos reikalavimų nesilaikymo

Šiemet, lyginant su 2011 metais, registruojama mažiau ūmių žarnyno infekcijų protrūkių, kilusių dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos,- praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Per 7 šių metų mėnesius užregistruoti 9 ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkiai, kurių metu susirgo 64 asmenys. 2011 metais per tą patį laikotarpį buvo užregistruota 17 protrūkių, kurių metu susirgo 136 asmenys.

„Svarbu pabrėžti, kad ūmių žarnyno infekcijų protrūkių kiekvienais metais mažėja. Jei 2008 buvo užregistruoti 35 protrūkiai, kurių metu susirgo daugiau kaip 350 žmonių, tai pernai buvo užregistruoti jau tik 25 protrūkiai, kurių metu susirgo 245 asmenys. Mūsų specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad ūmių žarnyno infekcijų protrūkiai kiekvienais metais smulkėja, t.y. vieno protrūkio metu suserga sąlyginai nedaug žmonių. Šios tendencijos leidžia teigti, kad apsinuodijimus dažniausiai sukelia prasta bendra maisto tvarkymo higiena virtuvėje, o ne nesaugus maisto produktas. Į rinką patekus nesaugių produktų partijai, protrūkio mąstai paprastai būna gerokai didesni. Pavyzdžiui, Vokietijoje, į rinką patekus nesaugiems sėklų daigams, praėjusią vasarą dėl jų susirgo keli tūkstančiai vartotojų.“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Ūmius žarnyno infekcijų protrūkius sukelia plačiai mūsų aplinkoje paplitę mikroorganizmai – bakterijos ir virusai. Nors daugelis jų visiškai nepavojingi, tačiau yra ir tokių, kurie patekę į organizmą gali sukelti įvairius negalavimus – karščiavimą, pykinimą, viduriavimą. Šie požymiai būdingi praktiškai visoms patogeninių mikroorganizmų sukeltoms ūmioms žarnyno infekcijoms, todėl ypatingai svarbu kuo tiksliau nustatyti negalavimus sukėlusį mikroorganizmą. Kelerių metų statistikos duomenys rodo, kad mūsų šalyje didelę dalį ūmių žarnyno infekcijų sukelia Salmonella genties bakterijos. Tačiau beveik 30% atvejų medikai konstatuoja nepatikslintos etiologijos bakterinę ir virusinę, įskaitant ir rotavirusinę, žarnyno infekciją, t.y. tikslus susirgimo sukėlėjas lieka neaiškus. Tokiu atveju gerokai apsunkinamas ir susirgimą sukėlusių priežasčių tyrimas. 

Pasak Z. Stanevičiaus, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad sergamumas salmonelioze šeimose sudaro apie 70% visų užregistruojamų ūmių žarnyno infekcijų, todėl būtina daugiau dėmesio skirti gyventojų švietimui ir tinkamų higienos įgūdžių formavimui. Žarnyno infekcijos protrūkiui kilus dėl viešojo maitinimo įstaigų veiklos, dažna priežastimi būna žmogiškasis faktorius. Ne visi įmonių darbuotojai išmano pagrindinius saugaus maisto tvarkymo principus, pagamintų patiekalų laikymo reikalavimus, nesuvokia reguliaraus patalpų ir įrengimų valymo, asmeninės higienos svarbos. Pastaraisiais metais pastebimos tendencijos, kai apsinuodijimo maistu protrūkiai kyla dėl pačių lankytojų į pobūvį atsineštų, greitai gendančių maisto produktų – kreminių tortų ar pyragų, rūkytų žuvies gaminių ir pan. Tokie greitai gendantys, laikymo ir transportavimo sąlygoms jautrūs produktai – puiki terpė pavojingiems mikroorganizmams daugintis.

 „Daugelio pasaulio šalių specialistai sutaria, kad apsinuodijimo maistu protrūkiai dažniausiai kyla ne dėl vieno kurio nors maisto produkto, o dėl kelių sutapusių priežasčių: nepakankamos asmeninės ir maisto tvarkymo higienos, netinkamo maisto produktų paruošimo ir laikymo. Šiuos klausimus keliame ir bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais. Akivaizdu, kad būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų vaidmenį ugdymo įstaigose, peržiūrėti higienos įgūdžių mokymo programas, privalomas asmenims, dirbantiems su maistu, daugiau dėmesio skirti bendram gyventojų švietimui, maisto ruošimo kultūros formavimui,“ – pabrėžė Z. Stanevičius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba