Daugiažidininė motorinė neuropatija – reta liga, sukelianti raumenų silpnumą

Daugiažidininė motorinė neuropatija yra reta, autoimuninė liga, pažeidžianti motorinius nervus, kurie kontroliuoja raumenų jėgą, bei sukelianti raumenų silpnumą, trūkčiojimus, ligai pažengus - raumenų atrofijas.

Reklama

„Liga pasitaiko maždaug vienam iš 100 tūkst. gyventojų, dažniau vyrams (santykiu apie 3:1) ir dažniausiai išsivysto 30–40 metų asmenims, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Ankstyva diagnostika yra svarbi sėkmingam ligos valdymui“, - pažymi dr. Miglė Ališauskienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja neurologė.

Liga prasideda nuo tam tikros raumenų grupės silpnumo bei trūkčiojimų, dažniausiai nuo rankos, tačiau gali prasidėti ir nuo kojos, negydoma liga yra linkusi progresuoti. „Pacientus vargina silpnumas galūnėse bei raumenų trūkčiojimas. Jeigu liga nėra gydoma, atsiranda raumenų atrofija ir žmogus tampa neįgalus“, – teigia gydytoja neurologė.

Ji paaiškina, kad antikūnai prieš tam tikras motorinių nervų struktūras sukelia nervinio impulso plitimo trikdį – signalas nepasiekia raumens, todėl raumuo nusilpsta, pradeda nykti. Jei liga nėra gydoma, ji progresuoja, plinta į kitus nervus, daugėja nykstančių raumenų, o blogiausiu atveju gali išplisti į visas keturias galūnes. Šiuo metu atsakymo kodėl šia liga susergama, deja, nėra.

„Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais – progresuojantis raumenų silpnumas, trūkčiojimai, atrofijos be jutimo sutrikimų ar skausmo, atliekamas elektroneuromiografijos tyrimas, kurio metu tiriami periferiniai nervai, vertinant jų pažeidimo vietą, pobūdį, laipsnį. Tiriami raumenys naudojant vienkartinius adatinius elektrodus, įvertinami elektriniai procesai, vykstantys raumenyse, pažaidos išplitimas“, - sako dr. M. Ališauskienė. Taip pat atliekami serologiniai kraujo tyrimai, kuriais ieškoma autoantikūnų, atakuojančių motorinius nervus, tiriamas nugaros smegenų skystis, atliekami vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso tomografija ar ultragarsas, kurie leidžia matyti pažeisto nervo sustorėjimą, būdingą šiai ligai.

Pacientams kas 3-5 savaites lašinamas imunoglubulinas, po vaisto sulašinimo paciento būklė pagerėja – sustiprėja jėga, sumažėja raumenų trūkčiojimai. „Šios ligos visiškai išgydyti, deja, negalime. Mūsų tikslas – sėkmingai ją valdyti, užkirsti kelia progresavimui“, - teigia gydytoja.

Ankstyva diagnostika leidžia kuo greičiau pradėti efektyvų gydymą, užkirsti kelią ligos progresavimui bei pagerinti paciento būklę, sustiprinti raumenų jėgą, todėl svarbu, kad pacientai kuo greičiau patektų į Kauno klinikose esantį Nervų ir raumenų ligų centrą, kuriame gydomi ir stebimi tokie pacientai.

Vasario mėnuo minimas kaip daugiažidininės motorinės neuropatijos mėnuo. Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centre gydoma apie 12 pacientų, sergančių šia reta liga. Ankstyva diagnostika ir nuolatinė specialistų priežiūra pacientams ženkliai pagerina gyvenimo kokybę. Svarbu, kad įtarus tokią neurologinę ligą šeimos gydytojo siuntimu pacientai kuo greičiau būtų nukreipiami į specializuotą centrą, kur būtų atliekami reikalingi tyrimai, padedantys tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymą bei pacientų stebėjimo ir priežiūros planą.