Dauguma gydymo įstaigų galėtų dirbti efektyviau

Mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigose praktika, gydant tas pačias ligas ir atliekant tas pačias operacijas, yra labai skirtinga, neretai ji skiriasi net tos pačios įstaigos padaliniuose. Ypač gydymo trukmė, nuo kurios dažnai priklauso išlaidų apmokėjimas už žmonėms suteiktas paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Didžioji dalis įstaigų turi nemažai galimybių, kaip sumažinti eiles, operatyviau organizuoti pacientų gydymą ir ekonomiškiau naudoti lėšas.

Prie tokių išvadų priėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), patikrinusivisų įstaigų pateiktus duomenis, suvedamus į informacinę sistemą, apie 2012-2013 m. suteiktas dienos chirurgijos ir stacionarinio gydymo paslaugas. Atliekant šią analizę ieškota atsakymų, ar mūsų šalies gydymo įstaigos dirba efektyviai, ar galima sumažinti eiles planinėms operacijoms, užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę, ar gydymo įstaigų vadovai padarė viską, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų sumokėtas litas atneštų maksimalios naudos pacientams.

Apibendrinus analizės rezultatus paaiškėjo, kad vienoje ligoninėje pacientas gali būti gydomas trumpiau, kitoje – ilgiau, nors jis galėtų būti išgydytas per trumpesnį laikotarpį ar perkeltas reabilitaciniam gydymui. Dėl to labiausiai kenčia kiti pacientai, kurie yra priversti laukti jiems būtinų gydymo paslaugų ilgose eilėse.

1 pavyzdys. Gydymo trukmė po klubo sąnario endoprotezavimo operacijų irgi labai skiriasi. 2013 m. ji trumpiausia privačiose (8,4 d.), o ilgiausia – rajono ligoninėse (11,9 d.). Skirtumai tarp ligoninių – dar didesni. Štai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pacientai dėl klubo sąnario endoprotezavimo gydomi apie 7 d., Mažeikių ligoninėje – 14,6 dienų.

2 pavyzdys. Gimdymai. Labai dideli skirtumai tarpcezario pjūviu baigtų ir natūraliai vykusių gimdymų. Lyginant su kitomis šalimis, šis rodiklis mūsų šalyje yra labai aukštas – vidutiniškai 25,7 proc. visų gimdymų 2013 m. buvo per cezario pjūvio operaciją. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad šalyse šis rodiklis turėtų būti iki 15 proc. Lietuvos gydymo įstaigose šis rodiklis labai svyruoja: Telšių ligoninėje 2013 m. šis rodiklis buvo 14,5 proc., o privačioje Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje – 33,3 proc. Neatmetama, kad, gimdymų skaičių per cezario operacijas išaugina tai, kad šios paslaugos apmokėjimas kainuoja dvigubai brangiau nei paprastas natūralus gimdymas.

Taip pat pastebėta, kad nemaža dalis pacientų, atvykusių planinėms nesudėtingoms operacijoms (kataraktos, išvaržų, paviršinių kojų venų šalinimo, adenoidų šalinimo, laparoskopinio tulžies pūslės šalinimo) ligoninėje laukia operacijos dar vieną, dvi ar net daugiau dienų.

VLK direktoriaus A. Sasnausko teigimu, atlikta šalies ligoninių analizė rodo, kad didelė dalis šių gydymo įstaigų turi nemažai realių galimybių, kaip racionaliau naudoti PSDF lėšas, kaip sėkmingai planuoti pacientų gydymą, kad bent minimaliai trumpėtų eilės. Pavyzdžiui, nelaikyti pacientų palatose be gydymo, o iš karto suteikti jiems būtinas gydymo paslaugas, taip neverčiant kitų žmonių laukti ilgose eilėse.

„Tai padaryti būtų galima sumažinant gydymo trukmę iki tiek, kiek mediciniškai pagrįsta, taip pat dalį operacijų atliekant dienos chirurgijos sąlygomis, kas trunka 1-2 dienas, o ne ligoninėse, kur gydymas užtrunka gerokai ilgiau. Be to, ir pacientai neretai namo nori, kai tik galima, net patarlė byloja: „Namuose ir sienos gydo“. Pastebėta, kad atitinkamų dienos chirurgijos paslaugų dalis dažniausiai priklauso ne nuo įstaigos lygmens, o nuo paslaugų teikimo organizavimo konkrečiose ligoninėse, net atskiruose jos padaliniuose“, - tvirtino VLK direktorius A.Sasnauskas.

VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, pacientas turi bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kurioje ligoninėje gauti tos pačios kokybės paslaugas. Taip pat svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kad PSDF lėšos būtų naudojamos pagrįstai ir taupiai ir išvengti tokių, kai žmogus tiesiog „guli ligoninėje“ negydomas.

Pasak VLK Draudimo plėtros departamento direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, vis tik džiugu, kad yra nemažai gydymo įstaigų, kurios stengiasi savo veiklą organizuoti efektyviau, pacientų gydymą planuoti taip, kad didžioji  dalis paprastų planinių operacijų būtų atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis (Jonavos, Anykščių, Marijampolės ligoninės). Tačiau yra ir tokių (Telšių, Kėdainių, Mažeikių, Trakų ligoninės), kurios jas beveik visada atlieka ilgam guldydami pacientus į ligoninę. Štai, pavyzdžiui, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje 75 proc. laparoskopinės cholecistektomijos operacijų atlikta dienos chirurgijos sąlygomis, o panašioje į ją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – 0,5 proc.

„Planuojame su savo atlikta analize supažindinti ir gydymo įstaigas, kad jos išanalizavusios esamą situaciją, galėtų surasti konkrečių būdų, kaip savo įstaigos viduje racionaliau naudoti PSDF lėšas, skirtas apmokėti už pacientams suteiktas gydymo paslaugas. Tikimės, kad tai bus naudinga gydymo įstaigų vadovams ir tai juos paskatins tobulinti ligoninių darbą. Efektyviau veikdamos, ligoninės galėtų sumažinti savo sąnaudas ir taip pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Tai būtų  naudinga ne tik pačioms ligoninėms, bet ir jų pacientams“, - tvirtino G. Kacevičius.

Valstybinė ligonių kasa