Dauguma gyventojų už laisvę rinktis savo vartojamus kompensuojamus vaistus

Eidami į vaistinę žmonės žino, kokio vaisto jie nori, o dauguma gyventojų turi ir savo vaistą, kurį vartoja ne vienerius metus. Tai rodo šiandien pristatyto Lietuvos vaistinių asociacijos iniciatyva atlikto gyventojų nuomonės tyrimo „Kompensuojamųjų vaistų vartojimo įpročiai“ rezultatai.

Reklama

Tyrimo metu buvo apklausti per 1000 gyventojų, pusė iš jų sergantys lėtinėmis ligomis, kurių gydymui nuolat vartojami kompensuojamieji vaistai.

Apklausa atskleidė, kad tik 9 proc. apklaustųjų eidami į vaistinę dar nežino, kokį kompensuojamą vaistą pasirinks. Didžioji dauguma (67 proc.) teigia dažniausiai puikiai žinantys, kokios vaisto jiems reikia, dar 24 proc. apklaustųjų tai žino visada. Nemaža dalis gyventojų turi ir savo vaistą, kurį vartoja nuolat. Penktadalis apklaustųjų (20 proc.) tokį vaistą vartoja ilgiau nei 10 metų, 31 proc. – daugiau nei penkerius metus. Kaip rodo apklausa, vartojamus kompensuojamus vaistus dažnai keičia vos kas dešimtas gyventojas.

Tyrimas atskleidžia, kad gyventojų apsisprendimą, kokius vaistus pirkti, dažniausiai nulemia gydytojų rekomendacijos. Taip teigė 65 proc. apklaustųjų. Savo ruožtu vaisto kainą, kaip svarbiausią veiksnį pasirinkimui, nurodė 12 proc., o vaistininko patarimus – 7 proc. žmonių.

„Tyrimas rodo, kad gyventojai nori turėti galimybę pasirinkti ir vartoja savo vaistą, kurį žino ir prie kurio yra įpratę. Jiems svarbu, kokį vaistą jie renkasi, atsižvelgiama netgi į tai, kurioje šalyje kompensuojamas vaistas yra pagamintas“, – tyrimą apibendrina Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė.

Vaisto kilmės šalis iš tiesų svarbi 36 proc. gyventojų. Jei galėtų rinktis, kur pagamintus vaistus norėtų jie norėtų pirkti, didžioji dalis (56 proc.) rinktųsi pagamintus Europoje.

Lemia ne tik kaina

Paklausti, kiek primokėti už vaistą yra daug, daugelis gyventojų tik didesnę sumą laiko didele. Pavyzdžiui, 1-2 eurų dydžio priemokos už pakuotę didele nelaiko 95 proc., 3-4 eurų – 89 proc. žmonių. 5-9 eurų priemoką asmeniškai didele įvardija 19 proc. apklaustųjų. 10 eurų ir daugiau už vaistų pakuotę didele suma įvardija ketvirtadalis žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė atkreipia dėmesį, kad ministerija yra numačiusi priemonių, vaistų kainų mažinimui, kad pacientams būtų kuo pigiau juos įsigyti.

„Tikslas yra sumažinti vaistų kainas ir tai bus daroma nuosekliai bei tiksliai, o ne imituojant procesus, nes ministerija atstovauja pacientų interesus ir siekia, kad jie už vaistus mokėtų mažiau“, – sako G. Krukienė.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė pažymi, kad pacientams turi būti sudarytos sąlygos įsigyti kompensuojamą vaistą su mažiausia priemoka, o ir patys pacientai kviečiami pasinaudoti galimybėmis įsigyti vaistą nepermokant.

„Vaistininkas privalo monitoriuje parodyti visus turimus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų kompensuojamuosius vaistus ir pirmiausia pasiūlyti įsigyti tą kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. Jei tokio pat vaisto su mažesne priemoka vaistinėje nėra, vaistininkas turi per keletą dienų tokį vaistą užsakyti“, – primena I. Medžiaušaitė.

Tiesa, kaip rodo tyrimas, vaistininkui pasiūlius įsigyti vaistų su mažiausia priemoka, dauguma apklaustųjų (65 proc.) apsidžiaugia rekomendacija, bet nebūtinai pakeičia nuolat perkamą vaistą į kitą. Vaistus su mažiausia priemoka iš siūlomų pasirenka tik 6 proc. apklaustų gyventojų. 17 proc. pirkėjų rekomendacijas išklauso, tačiau perka įprastus vaistus.

Paklausti, ar atsisakytų įprastų vaistų, jei jie nebebūtų kompensuojami, penktadalis pacientų būtų linkę savo vaistą pirkti ir toliau, net 24 proc. apklaustųjų sako, kad pirktų savo vaistą ir toliau.

Reprezentacinį gyventojų nuomonės tyrimą „Kompensuojamųjų vaistų vartojimo įpročiai“ Lietuvos vaistinių asociacijos užsakymu gegužės mėnesį atliko UAB „Synopticom“.