Birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje užfiksuota 70 mirčių nuo koronaviruso (COVID-19) – mirė 33 vyrai ir 37 moterys. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie apsunkina galimybes užsikrėtusiems koronavirusu išgyventi – amžius ir gretutinės ligos.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso sirgo ne viena, o keletu gretutinių ligų.
NVSC duomenimis, visi mirę asmenys dažniausiai skundėsi širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat nemaža dalis mirusiųjų sirgo onkologinėmis ligomis. Trečia dažniausiai užfiksuota gretutinių susirgimų kategorija – kvėpavimo takų ligos. Mirusieji taip pat sirgo inkstų ligomis. Ne vienas mirusysis sirgo cukriniu diabetu. Keliems asmenims buvo diagnozuota Alzheimerio liga.
Sveikatos apsaugos ministerija remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kurios apibrėžia, kokie asmenys laikomi mirusiais nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19). Mirusiaisiais nuo šios ligos laikomi tie, kuriems nustatyta arba įtariama COVID-19 infekcija ir pasireiškė kliniškai suderinama liga (ūminė kvėpavimo takų infekcija) ir mirusiam asmeniui nenustatyta kita mirties priežastis (t. y. mirties priežastis, nesusijusi su COVID-19 liga, pvz., mirtis dėl sužalojimų). Be to, kad asmuo būtų laikomas mirusiu nuo koronaviruso infekcijos, iki mirties momento jis negali būti pasveikęs nuo šios ligos.
Mirusiųjų amžiaus intervalas yra nuo 49 m. iki 97 m. amžiaus. Tik vienas miręs asmuo priklausė 41-50 m. amžiaus grupei. 51-60 m. amžiaus grupėje mirė trys asmenys. Keturi asmenys, mirę nuo COVID-19, buvo per 90 metų ir daugiau. Amžiaus kategorijoje nuo 61 iki 70 m. situacija prastėja. Šioje grupėje mirusių yra jau vienuolika. 71-80 m. amžiaus grupėje mirusių asmenų skaičius siekia 21, o blogiausia situacija yra tarp 81-90 m. amžiaus asmenų, kur mirusiųjų nuo šios ligos - net 30.