Daugumai suaugusiųjų reikia vartoti dvigubai daugiau vaisių ir daržovių

Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti „British Journal of Nutrition“ leidinyje ir pristatomi ką tik išleistame „Pasauliniame pranešime apie augalinės kilmės maistines medžiagas“,  pabrėžia, kad viso pasaulio žmonių mityboje labai trūksta vaisių ir daržovių.

Reklama

„Amway“ „Nutrilite“ Sveikatos instituto užsakytais tyrimais nustatyta, kad dauguma viso pasaulio suaugusiųjų turėtų vartoti bent dvigubai daugiau vaisių ir daržovių, kad laikytųsi minimalių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, pagal kurias reikėtų vartoti penkias vaisių ir daržovių porcijas (400 gramų) per dieną. Be to, didžiajai daugumai suaugusiųjų visame pasaulyje – nuo 60 iki 87 procentų 13 geografinių mitybos regionų – nepavyksta laikytis šios rekomendacijos, todėl jiems trūksta svarbiausių maistinių medžiagų, o sveikatai nesuteikiama maksimali nauda.

Taip pat didelis skirtumas tarp rekomenduojamo vaisių ir daržovių kiekio bei to, kokį iš tikrųjų suvartoja suaugusieji, parodo, kad dauguma suaugusiųjų visame pasaulyje negauna pakankamo augalinės kilmės maistinių medžiagų kiekio arba jų įvairovės – organinių junginių (pvz., vaisiuose ir daržovėse), kurie yra būtini palaikyti optimaliai žmonių sveikatos būklei bei savijautai. Nors dar nėra sudarytos konkrečios vienodos rekomendacijos visam pasauliui, koks turėtų būti suvartojamų augalinės kilmės maistinių medžiagų kiekis, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad valgant maisto produktus, kuriuose yra gausu augalinės kilmės maistinių medžiagų, galima suteikti naudos savo sveikatai – pradedant akių, kaulų ir širdies stiprinimu, baigiant imuniteto ir smegenų funkcijų gerinimu. Daugelis augalinės kilmės maistinių medžiagų yra veiksmingi antioksidantai, kurie padeda kovoti su laikui bėgant organizmo ląstelėms daroma žala.

„Mokslinio tyrimo įžvalgos pabrėžia, kad visame pasaulyje vis labiau suprantama, kodėl reikia vartoti vaisius ir daržoves bei pasisavinti augalinės kilmės maistines medžiagas“,- sakė filosofijos mokslų daktaras, „Nutrilite“ Sveikatos instituto mitybos technologijos strategas bei „British Journal of Nutrition“ leidinyje publikuoto mokslinio tyrimo bendraautorius Keithas Randolphas.

Mažo vaisių ir daržovių vartojimo bei augalinės kilmės maistinių medžiagų pasisavinimo poveikis

Mokslinių tyrimų metu 13 regionų buvo tiriamas mažo vaisių ir daržovių bei augalinės kilmės maistinių medžiagų kiekio vartojimo bei pasisavinimo poveikis. Tyrimo metu nustatyta, kad suaugusieji, kurie vartoja penkias arba daugiau vaisių ir daržovių porcijas per dieną, pasisavino vidutiniškai du – šešis kartus daugiau augalinės kilmės maistinių medžiagų nei tie, kurie vartoja mažiau nei penkias jų porcijas per dieną.

Be to, tyrimo metu buvo įvertinama vaisių ir daržovių įvairovė bei galimybė juos vartoti kiekviename regione. Tai rodo, kad augalinės kilmės maistinių medžiagų pasisavinimas labai skiriasi skirtinguose regionuose ir atspindi ribotas galimybes vartoti kai kuriuos vaisius ir daržoves. Pagrindinės išvados:

Europos regionai: Lyginant su kitais regionais, suaugusieji Europos regionuose, ypač Šiaurės Europoje, daugiau pasisavina alfa-karotino ir beta-karotino, iš dalies dėl to, kad jie turi palyginus daug galimybių vartoti morkas. Žinoma, kad šios augalinės kilmės maistinės medžiagos palaiko sveiką augimą ir vystymąsi.[i]

Azijos regionai: Suaugusieji Azijoje, pvz., Kinijoje ir Indijoje, palyginus mažai vartoja elaginės rūgšties, todėl kad turi mažiau galimybių vartoti uogas. Įrodyta, kad elaginė rūgštis yra labai svarbi ląstelių sveikatai.[ii]^,[iii]

Pietų /Centrinės Amerikos regionai: Suaugusieji Pietų /Centrinėje Amerikoje palyginus mažai vartoja liuteino ir zeaksantino – augalinės kilmės maistinių medžiagų, kurios, manoma, yra labai svarbios sveikam regėjimui[iv]^,[v]– lyginant su suaugusiaisiais Azijoje arba Šiaurės Europoje.

Visi regionai: Vaisinės daržovės (pavyzdžiui, pomidorai ir kukurūzai) bei tropiniai ir subtropiniai vaisiai (pavyzdžiui, plantanai ir bananai) yra tarp tokių daržovių ir vaisių daugumoje regionų, kuriuos vartoti yra daugiausiai galimybių.

„Žmogaus mityboje yra svarbu tiek vaisių ir daržovių kiekis, tiek jų įvairovė“, - sakė „Exponent, Inc“ vyresnioji mokslinių tyrimų ir plėtros valdymo mokslininkėir studijos bendraautorė Mary Murphy. „Norėdami vartoti augalinės kilmės maistinių medžiagų asortimentą, žmonės turėtų siekti laikytis rekomenduojamų vaisių ir daržovių vartojimo normų ir valgyti įvairius vaisius bei daržoves“.

Veiksniai, lemiantys mažą augalinės kilmės maistinių medžiagų vartojimą

Daktaras Randolphas pripažįsta, kad gyvenimo būdas, kaina, sezoninės ir geografinės galimybės vartoti vaisius ir daržoves, o taip pat suvokimas, kad vaisiai ir daržovės yra vertingas maisto šaltinis – visa tai gali turėti įtakos žmonių vaisių ir daržovių vartojimui bei augalinės kilmės maistinių medžiagų pasisavinimui.

„Nesvarbu, kur kas gyvena, daugelis suaugusiųjų šiandien yra labai užsiėmę ir gyvena aktyviai ir/arba gali turėti ribotas galimybes vartoti kai kuriuos vaisius ir daržoves“, - sakė K. Randolphas. „Štai kodėl yra svarbu suaugusiesiems, kai tik įmanoma valgyti sveikus produktus, ypač vaisius ir daržoves. Tačiau, kai galimybės yra ribotos arba mityba nėra visavertė, maisto papildai gali būti kitas pasirinkimas asmenims, siekiantiems vartoti daugiau augalinės kilmės maistinių medžiagų“, - pridūrėK. Randolphas.

Beata Višnevska