Eksperto žvilgsnis: ar medikų darbo grafikų skelbimas sumažins pacientų eiles?

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių visų medikų darbo grafikus vis dar kelia aršias diskusijas. Medicinos bendruomenė šią iniciatyvą sutiko skeptiškai – ar tai tik įprastas pasipriešinimas instituciniams sprendimams, ar vis dėlto specialistai mato problemas, kurių ministerija nepastebėjo?

Reklama

Ministerijos siūlymą nagrinėja giliau ir potencialų jo rezultatą prognozuoja Andrej Rudanov – gyvybės mokslų teisės ekspertas, nevyriausybinės organizacijos, ginančios viešą interesą, „European Life Science & Knowledge Institute“ (ELSKI) atstovas.

Pacientų eilės – kompleksinė problema

Pacientų eilės – kelis dešimtmečius brandinta problema, susidedanti iš sveikatos politikos (ypač, jeigu žvelgsime į gydymo prieinamumą laike), teisinio reguliavimo, socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių, taip pat paciento lūkesčių bei institucinių praktikų.
Sistemiškai vertinant eiles, taip pat pasitelkiant kitų Europos Sąjungos šalių atliktas analizes, galima drąsiai teigti, kad eilėms turi įtakos šie veiksniai:

Paciento sąmoningumas ir sveikatos raštingumas (savalaikis rūpinimasis savo sveikata, supratimas, kada kreiptis į gydytoją, o kada į vaistininką (farmacinė paslauga ir farmacinė rūpyba), gydytojų nurodymų vykdymas ir pan.).

• Paciento lūkestis gauti sveikatos priežiūros paslaugą per kaip įmanomą trumpiausią laiką.
• Paciento atsakomybė už laiką, kuris jam skiriamas ir to laiko planavimą (išankstinis pranešimas įstaigai, jeigu nepavyksta atvykti į vizitą, savalaikis atvykimas ir pan.)
• Sveikatos paslaugų teikimo modelis (įprastas gydymo įstaigoms – kontaktinis būdas).
• Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas sistemoje (specialistų rengimo planavimas, valstybės užsakymo formavimas, kiti susiję veiksmai).
• Sveikatos priežiūros specialistų krūvis (pacientų skaičius, klinikinių atvejų sudėtingumas ir įvairovė (reikalaujanti daugiau laiko sąnaudų nei įprasta), administracinio darbo apimtys ir pan.).
• Biurokratinė našta ir gausus teisinis reguliavimas (teisės aktų reikalavimų užtikrinimas – sprendimų priėmimas, dokumentų pildymas, ataskaitų rengimas ir pan. – pareikalauja tiek pat laiko, kiek ir klinikinių sprendimų priėmimas arba net daugiau).
• Riboti viešųjų finansų (PSDF biudžeto, valstybės ar savivaldybės biudžeto) ištekliai, kuriais apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
• Ribotas finansavimo šaltinių pasirinkimas (be viešųjų finansų nėra išvystytų kitų šaltinių – savanoriško sveikatos draudimo, NVO finansavimo ir pan.).

Ar „atvėrę“ medikų keturių mėnesių darbo grafikus išspręsime kompleksinę problemą? Vargu. Ar padarysime pirmą žingsnį problemos sprendimo link? Tikėtina, kad taip, tačiau viskas nėra taip paprasta.

Kaip ir ar medikų darbo grafikų skelbimas padės sumažinti pacientų eiles?

Kaip sakoma, velnias slypi detalėse – tad pažvelkime į jas išsamiau.
Mediko darbo grafikas rodo kada (diena), nuo kada ir iki kada (darbo laikas) dirba konkretus specialistas. Tačiau darbo laikas (kaip jis apibrėžiamas Darbo kodekse) ir pacientui teikiamų paslaugų laikas (kaip jis apibrėžiamas sveikatos sistemos teisės aktuose) nėra tapačios sąvokos. Ir negali būti dėl akivaizdžių priežasčių.

Be tiesioginio kontakto su pacientu ir paslaugų jam teikimo, medikas taip pat pildo medicinos dokumentus, rengia įvairias ataskaitas, dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (kurie vyksta darbo laiku), dalyvauja posėdžiuose, darbo grupių veikloje. O jeigu medikas kartu yra ir administracijos atstovas – jis planuoja padalinio veiklą, organizuoja procesus ir pan. Tuo metu jis pacientui sveikatos priežiūros paslaugų neteikia.
Jeigu tokia yra reali situacija, kaip manote, ką parodys paskelbti medikų darbo grafikai? Ogi tai, kiek šis specialistas dirba konkrečioje įstaigoje konkrečią dieną. Ar tai parodys, kiek laiko medikas teikia paslaugas pacientui? Hipotetiškai taip, tačiau to tiesiogiai nesimatys, nes dabartinė registracija pas specialistus per IPR ir yra pacientų priėmimo laiko pateikimas. Ir jeigu šis sprendimas neveikia, reikėtų orientuotis į sisteminius sprendimus, kurie padėtų pagerinti esamą situaciją.

Siūlo, kaip suvaldyti pacientų eiles

Pirma. Būtina gerinti skaitmenizacijos ir išmanios registracijos sprendimus. Šiuo atveju būtina sisteminė teisinės aplinkos peržiūra, esamų sprendimų efektyvumo įvertinimas, gerųjų užsienio patirčių (pavyzdžiui, Danijos, Estijos) pritaikymas.

Antra. Turime plėtoti nuotolines konsultacijas ir telemediciną. Akivaizdu, kad tam tikra dalis sveikatos klausimų ir problemų galėtų būti sprendžiama nuotoliniu būdu. Kartu būtina plėtoti dirbtinio intelekto integraciją ir įsitraukimą į pirminį konsultavimą (skaitmeniniai sprendimai galėtų atsakyti į dažniausius pacientų klausimus ir nukreipti juos tinkama linkme). Tam turime puikius MTEP įrankius, tačiau neišvengiamai turime keisti reguliacinę aplinką.

Trečia. Ieškokime galimybės įtvirtinti lanksčius santykius tarp specialisto ir gydymo įstaigos (ne tik darbo santykius, bet ir individualią veiklą, kaip tai daro nemaža dalis ES valstybių), efektyvinti specialisto laiką, skirtą pacientams ir pan. Kartu reikia realių sprendimų ir priemonių, kurios reikšmingai sumažintų biurokratinę naštą specialistų ir įstaigų veikloje. Šis prioritetas yra įtvirtintas Vyriausybės programoje, tad tikėtina, jog teigiamų pokyčių bus.

Ketvirta. Būtina ne tik įdiegti sistemas, leisiančias greičiau identifikuoti pacientus, kuriems pagalbos reikia skubiausiai, bet ir plėtoti jų taikymą, efektyvinti veikimą, keistis geriausia praktika ir pan.

Penkta. Būtina užtikrinti viešojo ir privataus sektorių sinergiją sveikatos priežiūroje. Ir ji turi pasireikšti ne tik įstaigų ar specialistų bendradarbiavimu, bet ir santykių bei požiūrio gerinimu tarp viešojo sektoriaus institucijų ir privataus kapitalo. Partnerystė šioje srityje gali duoti kur kas daugiau naudos nei žalos.
Šių priemonių derinys galėtų reikšmingai sumažinti pacientų eiles ir užtikrinti greitesnį bei efektyvesnį sveikatos paslaugų teikimą.