Iki šiol buvo manoma, kad klausos sutrikimus sukelia tik pramoninis triukšmas, o ilgalaikis muzikos poveikis turi priešingą efektą ir padidina klausos jautrumą.
Šį supratimą paneigė epidemiologinis tyrimas, vykdytas tarp profesionalių Vokietijos muzikantų. Pasirodo, iš 2227 muzikantų 2004-2008 metais buvo nustatyti 238 kurtumo atvejai, dar 284 tūkst. apsilankymų pas gydytojus dėl įvairių klausos sutrikimų.
Tai reiškia, kad profesionaliems muzikantams rizika prarasti klausą kelis kartus viršija muzikos teikiamą naudą - jie keturis kartus dažniau apkursta ir 57 proc. dažniau skundžiasi spengimu ausyse nei kiti gyventojai, teigiama portale „Occupational & Environmental Medicine“.
Klausos pažeidimų pobūdis priklauso nuo daugelio faktorių: darbo stažo, atlikėjo vietos orkestre, atstumo nuo garsiakalbio, mikrofono. Kurtumas dažniau paliečia klasikinės (58 proc.) ir roko bei popmuzikos atlikėjus (49 proc).
Autoriai rekomenduoja profesionaliems muzikantams, ypač atliekantiems klasikinius ir roko kūrinius, naudotis klausą tausojančias priemones: klausos protektorius, garso instaliaciją tarp įvairių orkestro zonų ir kt.
O jauniems muzikos mėgėjams primena, kad personaliniai muzikos prietaisai – ausinukai taip pat sukelia klausos sutrikimus, nes jų generuojamas garsas ausyje pasiekia 120 decibelų, kas prilygsta reaktyvinio variklio garso intensyvumui.
Plačiau
Incidence and relative risk of hearing disorders in professional musicians, Tania Schink, Occup Environ Med, doi:10.1136/oemed-2014-102172, published online 30 April 2014.