Dedešva – gražuolė kosulių gyduolė
Kad jau žiema su visais kosuliais ir kokiais tik geidauji orais prasidėjo, reikia prisimint ir gėleles, tuos kosulius baidančias. Aišku, dabar pakiemiais, pašiukšlyniais, pabergždyniais tos dedešvos nežydi ir nė kvapo nėr, bet kai kitąmet vasarą žydės, galbūt prisiminsit, apie ką žiemą kažkieno buvo rašyta, ir prisidžiovinsit.
Negana to, kad dedešva yra vaistinė, ji kartkarčiais ir specialiai auginama gėlių darželiui papuošti, o švieži jos lapeliai kaip salotos, špinatai ruošiami, garnyrui, sriuboms naudojami.
Dedešvų (lot. Malva, rus. Mальва) būna miškinių, būna paprastųjų, aukštųjų, rauktalapių, yra ir kvapiųjų. Miškinės dažniausiai savaime karaliauja Dzūkijoje, o štai pievoj pas mus kvapiosios (lot. Malva moschata) linguojasi, akių nuo jų spalvos atitraukt negali. Visų jų vaistinės savybės panašios.
Augalo vardas kildinamas iš graikiško žodžio „malachiso“, reiškiančio suminkštinimą, palengvinimą. Ir visiška teisybė – kosuliams labai padeda, ir ypač įsisenėjusiems, sausiems, jau visai beviltiškiems; palengvina kvėpavimą, sušvelnina gerklės skausmus. Dedešva turi daug gleivinių medžiagų, tad tinka visoms gleivinėms – kaip sakant, ir burnai, ir užpakaliui.
Taigi ir hemorojui esant padeda, gydo odos ligas, patinimus, trofines opas, tinka plauti žaizdas. Arbata geriama esant virškinimo sistemos sutrikimams (gleivėmis padengia žarnyno gleivinę, taip apsaugo nuo blogų medžiagų).
Arbata burnai skalauti ar gerti užkimus, kosėjant, peršalus: stikline drungno vandens užpilti porą šaukštelių sudžiovintų žolelių, palaikyti vieną dieną ir perkošti. Galima ir kaip paprastai - užplikyti vaikščiojančiu (dar neburbuliuojančiu) vandeniu ir po keliolikos minučių gert.
Ir tik pamanykit – arbata saldi, gėlelė graži, o pasirodo, vartojant terapinėmis dozėmis ir kontraindikacijų nenustatyta, tinka ir mažiems darželiniams kosuliukams.
Giedrės Bružienės FB puslapis
Susiję straipsniai
