Defibriliatoriai Kaune – pažangi naujovė, Europoje – įprasta realybė

Vakar Kaune, pirmajame iš Lietuvos miestų, penkiose viešose vietose, gausiausiai lankomose žmonių, įrengti širdies defibriliatoriai. Tai buvo planuota padaryti dar prieš metus, bet tuomet neatsirado norinčių tai padaryti. Šiemet, padidinus projektui skirtas lėšas, konkursas įvyko ir miestas jau turi gyvybę gelbstinčius prietaisus.

Reklama

„Bendruomenės sveikatos tarybai nusprendus, defibriliatoriai įrengti autobusų ir geležinkelio stotyje, „Akropolyje“, restorane „Sadutė“ Rotušės aikštėje ir Laisvės alėjoje, restorane „Siena“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Senikas. – Vietos parinktos įvertinus žmonių srautus ir pagal tai, kur yra įvykę daugiausiai klinikinių mirčių“.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas informavo, kad projektas kainavo apie 150 tūkst. litų. Už juos nupirkti ir įrengti defibriliatoriai (vieno kaina – 15 tūkst. litų), kiti pinigai skiriami priežiūrai, informacijai platinti ir darbuotojams apmokyti.

Garsus šalies kardiologas vilnietis profesorius Pranas Šerpytis defibriliatorių pastatymą judriose Kauno vietose vertina teigiamai: „Aš sveikinu kauniečius, kad jie žengė tą žingsnį. Tai tikrai žingsnis į priekį. Jei ištinka klinikinė mirtis dėl skilvelių virpėjimo, pirmoji pagalba yra defibriliacija. Jau daugelį metų tai mokslas yra įrodęs ir jokių diskusijų nėra – reikia kuo greičiau atkurti širdies veiklą. Ir tai padaryti galima elektros impulsu“.

Rekomenduojama nereiškia privaloma

Automatinių defibriliatorių naudojimas viešose vietose Europos Sąjungoje pradėtas diegti nuo 2000 m. Užsienio šalyse šie prietaisai yra daugelyje viešų vietų – stotyse, metro, gyvenamuosiuose rajonuose, darbo vietose, traukiniuose ir t.t.

Nuo tų pačių metų defibriliatorių naudojimas rekomenduojamas ir Lietuvoje. Šalies gaivinimo standartuose numatyta ir rekomendacija viešose vietose naudoti automatinius prietaisus.

„Bet tai yra rekomendacinio pobūdžio ir, vadinasi, nelabai veikia, – apgailestauja profesorius P. Šerpytis. –  O juk defibriliatoriai nekainuoja labai daug. Privačios struktūros – prekybos centrai, sporto klubai galėtų jų nupirkti ir pastatyti. Bet, matyt, reikia politinių sprendimų“.

VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis sakė, kad pasaulinė praktika yra tokia, kad jei per paskutinius metus viešoje vietoj įvyko staigi mirtis, toje vietoje statomas defibriliatorius: „Gal kiek ir gruboka analogija, bet labai tinkama, tai defibriliatorių palyginimas su... gesintuvais. Jie yra visose įstaigose ir jų dažniausia neprireikia visą gyvenimą. Tas pats ir su defibriliatoriais – jie turi būti tose vietose, kur yra srautas žmonių, ir duok Dieve, kad jų niekada neprireiktų“.

Kardiologo prof. P. Šerpyčio įsitikinimu, defibriliatoriai ypač reikalingi sporto klubuose: „Ateina vyresnio amžiaus žmonės, po 50 metų, ir aktyviai sportuoja anksčiau to nedarę. Tai jau didesnė širdies sutrikimų rizika. Ir Vilniuje, ir Druskininkuose yra įvykusių skaudžių nelaimių, o jei būtų anksti suteikta pirmoji pagalba, galbūt baigtys būtų buvusios kitokios“.

N. Mikelionis neabejoja, kad defibriliatoriai yra būtinas atributas viešose vietose, ir visos savivaldybės turėtų juos pastatyti: „Mirtingumas nuo širdies ligų Lietuvoje yra pirmoje vietoje, o staigi mirtis dėl širdies veiklos sutrikimo sudaro didžiąją jų dalį. Iš jų dažniausi – širdies ritmo sutrikimai“.

Pažangai priešinamasi dažnai, bet ji neišvengiama

Atsiranda skeptikų, abejojančių šių prietaisų reikalingumu, kiti nerimauja dėl jų saugumo ar aplinkinių sugebėjimo jais naudotis.

Pirmiesiems Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas D. Senikas atsako taip: „Kažkada žmonės sakė: kam mums spalvoti televizoriai, o dabar ar kas bežiūrime nespalvotus? Dar tebėra besipriešinančių kompiuteriams, internetui, bet ar daug abejojančių jų reikalingumu? Kaunas – pažangus miestas ir žengia su visu pasauliu“.

„Kartais manoma, kad defibriliatorius gali sužaloti žmogų. Bet tiesa ta, kad prietaisas dirba automatiškai ir tikrai nedefribiliuoja, jei nėra ritmo sutrikimo. Tad saugumas užtikrintas“, – sako Kauno greitosios pagalbos vadovas N. Mikelionis.

Kaip viskas vyksta

„Mūsų mieste pastatyti ne profesionalams skirti defibriliatoriai. Todėl jie pataria, kaip elgtis ir ką daryti žmogui, kuris nėra medikas, – apie naujų prietaisų ypatumus pasakoja N. Mikelionis. – Defibriliatorius automatiškai analizuoja ritmą ir defibriliuoja tik tada, jei to reikia; jis sako, ką daryti, kol atvyks greitoji. Šalia ligonio esančio žmogaus pagrindinė funkcija – žinoti, kur yra defibriliatorius, užklijuoti elektrodus ir vykdyti aparato diktuojamas instrukcijas“.

N. Mikelionis akcentavo, kad visi pastatytieji defibriliatoriai turi ryšį su greitosios pagalbos dispečerine, ją defibriliatorius iškart informuoja, kai tik yra paimamas. Tada, jei reikia, siunčiama pagalba. Dispečeris, žinodamas, kur yra aparatas, į tą vietą nusiunčia arčiausiai esančią brigadą.

Minutėmis skaičiuojama gyvybės kaina

„Geras pavyzdys turėtų būti užkrečiamas ir aš visada laukiu, kada bus pastatytas defibriliatorius Vilniaus oro uoste, tai vienas iš nesaugiausių oro uostų visoje ES, – sako prof. P. Šerpytis – Gesintuvų yra, bet defibriliatoriaus nemačiau nė vieno. O veikti esant širdies ritmo sutrikimui reikia kuo skubiau. Jei per 5 min. žmogui suteikiama pagalba, galima išgelbėti smegenis. Jei vėliau atvykę medikai ir atkurs širdies veiklą, bet smegenų veiklos jau neatkurs. O juk net vieno žmogaus išgelbėjimas - didelis dalykas“.

N. Mikelionis papildo profesoriaus mintį: „Kiekviena minutė, sugaišta neteikiant skubios pagalbos esant klinikinei mirčiai dėl skilvelių virpėjimo, sumažina išgyvenamumą 10 proc. Tikrai neįmanoma visur prilėkti per kelias minutes, tam reikėtų „greitosiomis“ apstatyti kiekvieną kampą. Todėl labai svarbus visuomenės dalyvavimas ir nebuvimas abejingais. Defibriliatoriai prieinamose vietose suteikia galimybę paprasčiau suteikti pagalbą“.

Vilnius sveikina kauniečių iniciatyvą, bet pasekti neketina

„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė neplanuoja įsigyti ir įrengti automatinių širdies defibriliatorių viešose vietose. Tačiau ateityje apie tai svarstysime, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja gydytoja Rimanta Rožanskaitė. – Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai yra apmokę didžiųjų prekybos centrų atstovus, kaip naudotis automatiniu defibriliatoriumi (jei defibriliatorius ne automatinis, juo naudotis gali tik medikas)“.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja sakė, kad širdies defibriliatoriais yra aprūpintos greitosios medicinos pagalbos brigados bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos. „Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stotis įvairiose Vilniaus miesto vietose turi įsteigtų 12 pastočių, kuriose budi greitosios pagalbos brigados, – komentavo savivaldybės gydytoja R. Rožanskaitė. – Esant kvietimui siunčiama arčiausiai paciento namų ar įvykio vietos esanti brigada, kad kuo greičiau būtų suteikta medicinos pagalba“.

Pora iškalbingų pavyzdžių

Kauno miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas D. Senikas prisiminė visuomenei žinomus atvejus, kai defibriliatorius išgelbėjo gyvybę ar – atvirkščiai - dėl jo nebuvimo netoliese žmogus tokios galimybės neturėjo.

Štai žinomo kardiologo profesoriaus Viliaus Grabausko gyvybę, ištikus infarktui, Frankfurto oro uoste išgelbėjo buvusi visapusiška medicininė pagalba, defibriliatorius - taip pat.

O rugpjūčio viduryje sporto klube mirė 57 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Česlovas Jokūbauskas. Jį ištiko širdies priepuolis. Defibriliatoriaus šalia nebuvo.

Dalia Urbonienė