Degindami sodo atliekas kenkiame sveikatai

Šiemet neįprastai šiltas ruduo leido kaip niekad ilgai neskubant tvarkyti sodus, kiemus, daržus. Rudenį nuėmus derlių ar pavasarį surinkus žiemą nugenėtas medžių šakas ir sutvarkius aplinką, prisikaupia daug sodo, daržo ir kitų organinės kilmės atliekų. Lietuvoje, tiek kaimuose, tiek miestuose, kolektyviniuose soduose, vis dar įprasta matyti, kaip šios atliekos deginamos.

Reklama

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad toks aplinkos tvarkymas yra pavojingas žmogaus sveikatai. Kaip žinoma, visos organinės kilmės medžiagos dega, o galutiniai pagrindiniai idealaus degimo produktai yra anglies dvideginis ir vanduo, t. y. dujinės medžiagos, kurios yra žmogui nekenksmingos. Tačiau pats degimo procesas priklauso nuo daugelio veiksnių – šiam procesui reikalingo oro, tiksliau, ore esančio deguonies kiekio ir tam tikros degimo temperatūros. Kuo daugiau degant į liepsną patenka deguonies, tuo degimo temperatūra bus aukštesnė.

Susidaro pavojingos medžiagos

Kai deginami lapai, žolė, daržovių ar kitos lauko atliekos, paprastai į aplinką išsiskiria tiršti dūmai bei nemalonus kvapas, kadangi šios atliekos dažniausiai būna drėgnos, jos dega lėtai, jų degimo temperatūra yra gana žema (artima medienos užsiliepsnojimo temperatūrai 250–400°C).

Tokioje žemoje temperatūroje iš kaitinamų, gerai neįsidegusių šlapių rusenančių ar smilkstančių organinių atliekų, turinčių daug baltymų, riebalų ir angliavandenių, išgaruoja, distiliuojasi ir kartu su vandens garais aerozolių (dūmų) pavidalu į aplinką išsiskirianaujos organinės medžiagos: labai nuodingi lakūs, chemiškai aktyvūs produktai – anglies monoksidas (smalkės), ketonai, aminai, aldehidai, ciano, aromatiniai ir policikliniai junginiai, suodžiai, įvairios dervingos medžiagos, kurios siejamos su vėžio vystymusi žmogaus organizme.

Kad šie nuodingi produktai užsiliepsnotų ir visiškai sudegtų, reikalinga daug aukštesnė temperatūra, kuri nepasiekiama minėtomis sąlygomis.

Taigi visa ši susidariusi „chemija“ kartu su vandens garais sudaro savotišką kokteilį (aerozolį) – specifinio kvapo dūmus. Dar reikėtų paminėti vieną galimą komponentą – auginant augalus naudotas trąšas ir chemines augalų apsaugos priemones. Dalis trąšų ir pesticidų gali išlikti nesuirę ir prisijungti prie anksčiau minėto cheminio kokteilio – savotiškos „cheminės bombos“ – susidarymo.

Poveikis gali būti ir staigus

Minėti toksiški dūmai, santykinai šalti ir sunkūs, atvėsę rudens ar pavasario vėsiame ir drėgname aplinkos ore, ne kyla aukštyn, kaip karšti krosnies ar židinio dūmai iš kaminų, bet lėtai sklaidosi pažeme, kaupiasi būtent mūsų kvėpavimo zonoje. Įkvėpus šių dūmų, kuriuose yra jau minėtų chemiškai aktyvių junginių, daugeliui žmonių gali prasidėti bronchinės astmos priepuoliai, organizmo žaibiškos alerginės reakcijos (ašarojimas, čiaudulys, kosulys, dusulys) ar ilgalaikiai galvos skausmai.

Ypač jautrūs dūmams yra maži vaikai, pagyvenę ar turintys sveikatos problemų žmonės. Jei šių medžiagų koncentracija labai didelė, pvz., žmogui esant greta tokios degančių atliekų laužavietės ir įkvėpus tokių dūmų, ypač dėl smalkių dusinamojo poveikio, gali atsirasti įvairių trumpalaikių, ilgalaikių ar net negrįžtamų kvėpavimo organų pažeidimų, galima stipriai apsinuodyti degimo produktais ar staiga prarasti sąmonę.

Kaip tinkamai tvarkyti sodo atliekas

Ką daryti ir kaip tvarkyti sodo ir kitas organines atliekas, kad nekenktume sau, kaimynams ir aplinkai? Didelius kiekius žemės ūkio ar pramoninės sodininkystės atliekų – šiaudų, šakų – galima atiduoti kuro granulių gamybai. Sausas granules jau galima sėkmingai panaudoti namams šildyti, nes degimo sąlygos gerai sureguliuotoje katilų pakuroje yra beveik idealios, tad sausos granulės sudega visiškai, išskirdamos į aplinką anglies dvideginį ir vandens garus, lieka tik pelenai.

Mažus kiekius, susidarančius viename kolektyviniame sode ar sodyboje, rekomenduojama smulkinti įvairiais mechaniniais ar elektriniais smulkintuvais arba kompostuoti. Stambias supjaustytas ar sukapotas ir gerai išdžiovintas medžių šakas kaip malkas galima sukūrenti krosnyse, pirtyse, židiniuose ir pan. Susmulkintas sodo atliekas (šakas, šakeles, žabus ir kt.) galima naudoti augalams mulčiuoti ar kompostuoti, o kompostą, paruoštą iš sodo atliekų, panaudoti tręšiant ir gerinant dirvožemį.