Dėl migdomųjų vaistų vartojimo JAV per metus galėjo mirti apie 500 tūkst. žmonių

Naujausi moksliniai duomenys parodė, kad ir labai retai vartojami migdomieji vaistai gali būti pavojingi gyvybei arba sukelti vėžį. Apie tai skelbiama „British Medical Journal“ žurnale.

 Tarp vartojančiųjų migdomuosius - daugiau sirgo vėžiu ir mirė

 Tyrimo autoriai (D.F. Kripke ir kt.) teigia, kad jei  per metus vartojama 0,4 – 18 migdomųjų dozių, tai mirties rizika išauga 3,6 karto lyginant su tais, kurie nevartoja. Tų pacientų, kurie vartoja 132 dozes per metus, rizika išauga net 5,32 karto.  Remdamiesi šiais duomenimis, JAV ekspertai apskaičiavo, kad vien tik dėl migdomųjų vartojimo Amerikoje 2010 metais galėjo  mirti 320 – 507 tūkst. žmonių.

 Šio tyrimo metu taip pat pastebėta, kad vartojantieji migdomuosius net 35 proc. dažniau sirgo vėžiu nei nevartojantys migdomųjų.

 D.F. Kripke ir kt. atlikta studija yra pirmasis sistemingas tyrimas šioje srityje. Buvo atlikta 10 531  JAV paciento, kurie vartojo migdomuosius,  duomenų analizė ir palyginta su  23 674 pacientų, kurie nevartojo migdomųjų,  duomenimis.

 Moterys (vidutinis amžius 54 m.) sudarė  63,9 proc. visų pacientų, kurie vartojo migdomuosius. Visi pacientai buvo stebimi 2,5  metų. Dažniausiai vartojamas migdomasis buvo zoldipemas (4338 pacientai), antroje vietoje – temazepamas (2076 pacientai).

 Stebėjimo laikotarpiu migdomuosius vartojančių grupėje  mirė 6,1 proc., o nevartojančiųjų migdomuosius grupėje -  tik 1,2 proc. žmonių. Jei zoldipemo buvo vartojama 5 mg - 130 mg per metus, rizika išaugo 3,93 karto. Jei zoldipemo buvo vartojama daugiau nei 800 mg per metus, mirties rizika išaugo  net 5,69 karto.

 Jei buvo vartojama 1 - 240 mg temazepamo per metus, tai mirties rizika, tyrimo duomenimis, padidėja 3,71 karto, o jei vartojama daugiau kaip 1640 mg per metus, tai rizika padidėjo 6,56 karto.

 Tyrimo autoriai nurodo, kad yra akivaizdus ryšys tarp migdomųjų vartojimo bei didesnės mirties ar vėžio tikimybės, bet vaistai nebūtinai yra mirties ar vėžio priežastis. Reikalingi tolesni tyrimai.

Autoriai taip pat teigia, kad kognityvinės elgsenos terapija gali būti ir saugesnis, ir geresnis metodas nemigai gydyti.

 Be migdomųjų kartais neapsieisi

 Prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas, vadovaujantis Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego medicinos centrui,  išgirdęs apie naujojo tyrimo duomenis, sakė nelabai galįs komentuoti išvadų, nes nežinąs, ar tyrimo metu įvertinta, kaip žmogų veikia kiti faktoriai, kokia buvo tiriamųjų būklė ir pan.

 “Esminis klausimas - nuo ko tie žmonės mirė. Gal jų būklė buvo labai sunki ir todėl jie vartojo migdomuosius? Yra tokių būklių, kada tie vaistai būtini, pvz., paskutinėje onkologinės ligos stadijoje leidžiamas net morfijus”, – svarstė gydytojas.

 Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis antrino kolegai – esą detaliai nesusipažinus su tyrimu sunku komentuoti.  Apskritai, sakė jis, visi medikamentai, kurie yra cheminės sintezuotos medžiagos, gali turėti kancerogeninį poveikį.

 Jis informavo, jog miegas gali sutrikti dėl įvairių psichologinių problemų, streso, nuovargio, pasireikšti ir kaip kitų psichikos sutrikimų komponentas. Norint rekomenduoti gydymą, reikia išsiaiškinti sutrikimo kilmę.

 “Galiu priminti bendro pobūdžio rekomendacijas - prieš miegą nežiūrėti televizoriaus, bent valandai išeiti pasivaikščioti, vakare išsimaudyti šiltoje vonioje su valerijono šaknų antpilu, išgerti šiltos arbatos ar pieno su medumi. Sakoma, kad tai pagerina miegą. Savo praktikoje esu  turėjęs pacientų, kuriems padėjo hipnoterapija. Bet yra tokių miego sutrikimų, kuriems esant nepadės nei hipnozė, nei medus – tuomet vargu ar pavyks apsieiti be migdomųjų”, - sakė A. Slatvickis.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis  

 Kripke DF, et al "Hypnotics` association with mortality or cancer: A matched cohort study" BMJ Open 2012; 2: e000850.