Dėl pakitusių vaistų kainų ir generinių vaistų taikymo – klausimai A. Verygai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl kompensuojamųjų vaistų kainų ir generinių vaistų.

Reklama

Sveikatos apsaugos ministerija ir ministras A. Veryga mėgsta pabrėžti, kad vaistų kainos Lietuvoje peržiūrėtos ir buvo sumažintos, o rezultatas pasiektas įpareigojant vaistininkus pacientams siūlyti pigesnius generinius vaistus. Vis dėlto, teigiama pranešime, tokie apibendrinantys teiginiai neatspindi realios padėties, kadangi pacientų praktinė patirtis rodo, kad vienų vaistų kainoms mažėjant, pacientų priemokos kitiems vaistams be aiškių priežasčių išaugo – kai kuriais atvejais žymiai.

Parlamentarė kreipimesi sveikatos apsaugos ministro klausia, kokia yra procentinė dalis kompensuojamųjų vaistų kainyne esančių vaistų, kurių kaina ir pacientų priemoka išaugo po abiejų peržiūrų bei keliais procentais vidutiniškai padidėjo pacientų priemokos šiems vaistams. Taip pat klausiama, ar suplanuotos lėšos nepageidaujamo generinių vaistų poveikio gydymui ir kuri įstaiga atsakinga už tokių vaistų skatinimo politikos poveikio stebėseną. Domimasi, ar renkama ir analizuojama informacija apie gydymo išlaidų faktinius pasikeitimus dėl nepageidaujamo vaistų poveikio, pakeitus juos į generinius preparatus.

„Kyla abejonių, ar ministerija yra deramai įvertinusi ir atsižvelgusi į atvejus, tokius kaip epilepsija, širdies ir kraujagyslių ligos, kai naudojamų vaistų pakeitimas generiniais gali išprovokuoti nepageidaujamą poveikį. Atlikti tyrimai parodė, kad net 30 procentų asmenų, kurie originalius vaistus pakeitė generiniais, skundėsi dėl pasireiškusio nepageidaujamo vaisto poveikio“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo narė taip pat teigia turinti informacijos apie planuojamus kompensuojamųjų vaistų kainų skaičiavimo metodikos pakeitimus, todėl klausia, kaip šie perskaičiavimai paveiks vaistų kainas ir pacientų priemokas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikia ir realius vaistų kainų pasikeitimo pavyzdžius (vaistas „Lamictal“ (100 mg. 28 kramtomosios tabletės) balandžio mėnesį už 13 pakuočių pacientas mokėjo 14,64 euro priemoką, liepos mėnesį – 27,92 euro, spalio mėnesį – jau 40,04 euro, t.y. pacientui priemokos pabrangimas per šiuos metus sudaro apie 170 proc. Kitas pavyzdys, „Clonazepam“ (N30, 60 vnt.) – pacientui reali priemoka išaugo apie 120 proc. (gegužės mėnesį mokėjo 1,66 euro, spalį – 3,68 euro), „Finlepsin“ (N50, 270 vnt.) – pacientas mokėjo 69 proc. brangiau (balandžio mėnesį – 6,86 euro, spalį – 11,61 euro)) bei domisi, dėl kokių priežasčių padidėjo pacientų priemokos šiems vaistams ir kokių priemonių ketinama imtis, kad šių vaistų pacientų priemokos būtų sugrąžintos į ankstesnį lygį arba sumažintos.

„Norint įsitikinti, ar generinių vaistų vartojimas turi apčiuopiamos naudos sveikatos apsaugos sistemai, būtini duomenys apie bendras gydymo išlaidas, įskaitant galimo nepageidaujamo poveikio gydymo išlaidas, o ne tik informacija apie vartojamo vaisto kainą. Kiekvienas vaisto keitimas, net kai vaisto sudėtyje esanti veikioji medžiaga yra identiška, padidina nepageidaujamo poveikio riziką, kuri turi būti įvertinta skaičiuojant gydymo išlaidas. Ypač, jei pacientas vartoja vaistų „kokteilį“, vieno iš vaistų pakeitimas generiniu vaistu gali sąlygoti staigų būklės pablogėjimą – tokių atvejų jau pasitaikė. Net ir bandomas pritaikyti generinis vaistas gali neatitikti paciento poreikių ir tuomet grįžtama prie ankstesnio vaistų derinio – kurių priemokos išaugo arba kuriuos valstybė apskritai atsisakė kompensuoti. Todėl tenka pažymėti, kad pacientai, Sveikatos apsaugos ministerijai peržiūrėjus vaistų kainyną, atsidūrė pablogėjusioje situacijoje“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.