Dėl rūkymo kasmet miršta 700 tūkst. Europiečių

Kasmet trečiasis lapkričio ketvirtadienis (šiemet – lapkričio 21 d.) skelbiamas Tarptautine nerūkymo diena. Šią dieną minėti inicijuoja Tarptautinė kovos su vėžio liga draugija, daugelio pasaulio šalių gydytojai onkologai. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tikslas – priminti, jog tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas yra svarbiausias faktorius, sukeliantis lėtines neinfekcines ligas. Tyrimų duomenimis, apie 13 mln. Europos Sąjungos (ES) gyventojų kenčia dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sukelia rūkymas. 29 proc. ES gyventojų rūko ir dėl šio žalingo įpročio apie 700 000 jų kasmet miršta. ES kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti ir 8,3 mlrd. eurų prarandama dėl tabako vartojimo sukeltų nuostolių: mirčių, ankstyvos pensijos, nedarbingumo ir kt.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką. Kaip rodo apklausos, trys iš keturių vartojančiųjų tabaką norėtų pakeisti tokį savo elgesį, tačiau dėl stiprios fiziologinės ir psichologinės priklausomybės tik 7 proc. geba savarankiškai, be kitų pagalbos visiškai atsisakyti rūkymo. Rūkymo metimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo specialistų kompetentingų patarimų, kaip nerūkyti, dažnio ir motyvavimo. Taip metusiųjų rūkyti skaičių galima padidinti 15–30 proc.

Kiek laiko turi praeiti, kad organizmas išsivalytų nuo kenksmingų medžiagų?

Tyrimų duomenimis, po 12 valandų anglies monoksido arba smalkių (sukeliančių deguonies trūkumą organizme) kiekis kraujyje sumažėja iki normalaus lygio.

Daugelis tabaką vartojančių asmenų mano, kad po ilgalaikio rūkymo pakenkimai sveikatai negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. PSO praneša, jog metus rūkyti:

po 20 min. sumažėja širdies susitraukimų skaičius, o kraujo spaudimas sunormalėja;

po 2–12 savaičių pagerėja kraujo apytaka bei kvėpavimo funkcijos;

po 1–6 mėnesių silpnėja/išnyksta varginantis kosulys, dusulys, kurį sukelia rūkymas;

po 1 metų perpus sumažėja rizika susirgti širdies ligomis;

po 10 metų perpus sumažėja rizika susirgti plaučių vėžiu; taip pat sumažėja kitų vėžinių susirgimų rizika, palyginti su rūkančiaisiais.

Pasyvus rūkymas, kai rūkančiojo iškvėptus tabako dūmus įkvepia kitas asmuo, kasmet pražudo apie 600 000 žmonių. PSO duomenimis, trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų iškvėptais tabako dūmais. Valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Bristolio universiteto tyrimais nustatyta, jog viena cigaretė sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę 11 minučių.

Mesti rūkyti niekada nevėlu, kadangi tokio poelgio nauda sveikatai akivaizdi. PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę:

metus rūkyti maždaug 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja iki 10 metų;

metus rūkyti maždaug 40 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 9 metais;

metus rūkyti maždaug 50 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 6 metais;

metus rūkyti maždaug 60 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 3 metais.

Siekia „išgyvendinti“ rūkymą

2012 m. žiniasklaidos agentūros „Bloomberg“ duomenimis, Lietuva pagal sveikatos rodiklius užima 81 vietą tarp 145 pasaulio valstybių, kuriose gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 1 mln. Lietuvos piliečių sveikatos kokybė įvertinta tik 43,54 proc., o štai Airija užima 19 vietą pagal šį reitingą ir sveikatos kokybė siekia net 79,91 proc.

Vis dėlto Airijos Vyriausybė nėra patenkinta savo šalies gyventojų sveikatos rodikliais ir planuoja imtis naujos sveikatos politikos ir griežtos rūkymo prevencijos „2025 m. – Airija be tabako“. Šia politika per 12 metų siekiama išgyvendinti rūkymą iš valstybės. Planuojama, kad rūkytų mažiau nei 5 proc. šalies gyventojų, o jaunimui nerūkymas taptų norma.

Pagrindinės politikos kryptys – sugriežtintų rūkymo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų priėmimas ir vykdymas, vaikų apsauga nuo žalingo tabako poveikio, visuomenės švietimas apie rūkymo keliamą pavojų, pagalbos teikimas tiems, kurie nori mesti rūkyti.

Pažeidžiamiausias – jaunimas

Šalys, kurių tikslas – sveika visuomenė, supranta, kokią grėsmę žmogaus organizmui sukelia rūkymas. Tyrimų duomenimis, kuo jaunesnis žmogus pradeda rūkyti, tuo greičiau vystosi priklausomybė nuo tabako:

pradėjus rūkyti 20 metų, priklausomybė išsivysto po 15 metų;

pradėjus rūkyti 15 metų, priklausomybė išsivysto po 15 mėnesių;

pradėjus rūkyti 10 metų, priklausomybė išsivysto po 15 savaičių;

nepradėjus rūkyti iki 25 metų, dažniausiai iš viso nepradedama rūkyti!

Tam, kad vaikas nepradėtų rūkyti, 2009–2011 m. „Mentor Lietuva“ atlikto tyrimo duomenimis, didelę įtaką turi šeima. Tyrimas atskleidė, kad rūkymas glaudžiai susijęs su santykiais ir atmosfera šeimoje – daugiau nei pusė vaikų, auginamų rūkančių tėvų, taip pat rūko. Be to, 13–14 m. amžiuje rūkančių vaikų skaičius padidėja net 4 kartus. Taigi, tėvų asmeninis nerūkymo pavyzdys, vaiko neslopinimas sprendžiant paauglystės klausimus (kaip rengtis, su kuo draugauti, kokios muzikos klausytis ir pan.) ir vaiko išankstinis paruošimas atsisakyti cigaretės gali padėti užtikrinti, kad vaikas nepradės rūkyti.

Būtina paminėti, kad rūkymas susijęs ir su santykiais ir atmosfera ugdymo institucijoje. Tai, kad apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką iki 18 metų (Tarptautinio projekto „Finbalt Health Monitor“ duomenys), rodo, kad ugdymo institucijose nepakankamai vykdoma pirminė rūkymo prevencija. Mokyklos bendruomenės narių teisinė ir moralinė pareiga – užtikrinti, kad vaikas nepradėtų rūkyti mokyklos suole, t. y. pailginti nepradėjimo rūkyti laiką ir taip pasiekti, kad jaunoji karta būtų apsaugota nuo tabako ir užaugtų sveikesnė.

Tam, kad prevencinis darbas būtų veiksmingas, būtinas mokyklos bendruomenės (mokytojų, tėvų, mokinių) bendradarbiavimas su policijos pareigūnais bei bendrų prevencinių priemonių organizavimas.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, objektyvios informacijos pateikimas apie esamą situaciją, specialistų kvalifikacijos kėlimas bei pasiektų rezultatų vertinimas – kryptys, kuriomis reikėtų dirbti, vykdant rūkymo prevenciją.

Jūratė Kriaučiūnienė,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus  visuomenės sveikatos administratorė

Literatūra:

1. Fiore M. C. A clinical practice gudeline for treating tobacco use and dependence. JAMA. 2000, 283, 24, p. 3244–54

2. WHO - World Health Day Fact sheet: Ageing and Tobacco Use, 7 April 1999

3. https://images.businessweek.com/bloomberg/pdfs/WORLDS_HEALTHIEST_COUNTRIES.pdf

4. https://koalicija.org/index.php?option=com_content&task=view&id=102&Itemid=150

5. https://www.mentor.lt/

6. https://www.who.int/fctc/ire_tobacco_free/en/index.html