Dėl ydingo finansavimo patirti nuostoliai kompensuojami nemokamomis medikų atostogomis (1)

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, kaip ir daugelis Lietuvos gydymo įstaigų, praeitus metus baigė nuostolingai - su 26 mln. litų nuostoliu. Nuostolis didžiąja dalimi susiformavo dėl suteiktų „viršsutartinių“ paslaugų, kurios taip ir liko neapmokėtos, taip pat – už realią paslaugų savikainą mažesnių vadinamųjų finansavimo balų. Kad atsivėrusi finansinė duobė būtų išlyginta, klinikose dirbantys medikai, taip pat administracijos darbuotojai „savo noru“ eina dviejų savaičių nemokamų atostogų.

Reklama

Nei buvęs, nei laikinasis vadovas situacijos nekomentuoja

Nei birželį iš pareigų pasitraukęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius, kardiologas Aleksandras Laucevičius, nei vietoje jo paskirtas laikinasis vadovas profesorius Kęstutis Strupas pokyčių klinikų vadovybėje ir sunkios finansinės situacijos nekomentuoja. Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ šaltiniai tik patvirtino spaudoje jau pasirodžiusią informaciją – prof. A. Laucevičius atsistatydino, nebegalėdamas rasti bendros kalbos su ligoninės steigėja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Atrodo, kad profesorius nusimetė didžiulę naštą, tarsi atjaunėjo dešimčia metų. Jis, kupinas jėgų ir idėjų, dabar darbuojasi Kardiologiniame skyriuje“, – pasakojo savo vardo ir pavardės nepanorusi nurodyti, bet profesorių dažnai matanti medikė.

Nemokamų atostogų – „priverstinai savo noru“

„Ką daryti, jeigu yra 26 mln. litų nuostolių? Daugelis medikų puikiai supranta susidariusią situaciją ir eina atostogų, solidarizuodamiesi su savo organizacija. Ir aš atostogavau“, – pasakojo kita, taip pat savo vardo ir pavardės viešinti nepanorusi medikė.

Anot jos, Klinikų ir daugelio kitų gydymo įstaigų atžvilgiu SAM ir Valstybinė ligonių kasa (VLK) elgiasi nesąžiningai. „Teigiama, kad viskas sumokama, bet taip nėra. Suteikiama paslauga už vieną litą, o sumokami 89 centai. Realybėje – dar mažiau, 86 ar net 84 centai. Dar liūdnesnė padėtis dėl tų paslaugų, kurių suteikta „virš plano“ – daugiau, negu numatyta išankstinėje sutartyje su VLK. Tai dėl jų, metams pasibaigus, vyksta derybos su VLK ir arba apmokama tik dalis, arba neapmokama visai“, – nurodė pašnekovė. – O tų paslaugų iš anksto negali numatyti dėl kintančių pacientų srautų. Negali negydyti sunkiai sergančio paciento vien dėl to, kad pagal planą paslaugų limitas išsemtas“.

Pasisakysi viešai – nukentėsi

Su „Vakarų Lietuvos medicina“ sutikęs pabendrauti vieno iš Santariškių klinikų skyrių vedėjas paaiškino, kodėl tiek įstaigos vadovai, tiek čia dirbantys medikai nelinkę komentuoti nei sunkios finansinės situacijos, nei pokyčių įstaigos vadovybėje priežasčių. „Mūsų steigėjai tiesiog netoleruoja tokių pasisakymų. Jeigu pasisakysime – nukentėsime patys. Kai tik kas nors iš vadovų prabyla apie ydingą finansavimą, kaipmat į jo vadovaujamą įstaigą atskuba valstybiniai auditoriai, kurie darbuojasi gan ilgą laiką, kad tik ką nors aptiktų. Kita priežastis – niekas nenori užsitraukti nemalonės, nes kasmet vyksta derybos dėl finansavimo, taigi geriau tylėti, negu gauti mažą finansavimą ir po to versti darbuotojus eiti neapmokamų atostogų, o gal net šių „atostogų“ metu eiti i darbą“, – pasakojo medikas.

Privalės keisti ydingą ir neskaidrią finansavimo tvarką

Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros dėstytojas dr. Algimantas Šindeikis dabartinę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo finansavimo sistemą vadina neskaidria ir ydinga. „Dabar ligoninės nežino, kiek jos gaus pinigų už suteiktas paslaugas. Tai labai prasta viešųjų finansų planavimo praktika, tokiomis aplinkybėmis ligoninių vadovams planuoti ir vykdyti ūkinę veiklą ypatingai sudėtinga. Jeigu tu nežinai, kiek turi pinigų ir kiek jų gausi, suteikdamas paslaugas visada rizikuoji, kad jos liks neapmokėtos. Yra paprasti dalykai – kiekviena paslauga turi tam tikrą savikainą, apmokama mažiau, todėl ligoninės ir raportuoja apie patiriamus nuostolius. Yra neskaidrumo, neaiškumo problema“, – sakė dr. A. Šindeikis.

Jo teigimu, gegužės 16 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo“ įpareigoja sveikatos politikus nustatyti, kurios paslaugos yra būtinosios, finansuojamos iš valstybės biudžeto visiems, o kurios  nėra gyvybiškai būtinos ir finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Be to, atskirti, kurios paslaugos yra trečio lygio, apmokamos asmeninėmis arba savanoriško sveikatos draudimo lėšomis. „Neišvengiamai, atskyrus paslaugas, turės būti keičiama ir jų finansavimo sistema“ – kalbėjo dr. A. Šindeikis.

Nenoras komentuoti nestebina

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai vengia komentuoti ydingą ir nelogišką finansavimo tvarką, dr. A. Šindeikis sakė: „Tai labai paprastas ir žmogiškas dalykas. Kaip jie gali kritikuoti ar komentuoti, jeigu patys yra ministerijos valioje ir turės į ją eiti prašyti pinigų. Jeigu kritikuos ar komentuos – gal negaus pinigų ar susilauks kitokių neigiamų pasekmių“, – aiškino dr. A. Šindeikis.

SAM komentaro teks palaukti

Sveikatos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai, paprašyti pakomentuoti Santariškių klinikose susidariusią situaciją, žadėjo tą padaryti kitą dieną.

Mindaugas Savickas