Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas padvigubina priešlaikės mirties tikimybę

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas būdingas ne tik vietoje nenustygstantiems, dėmesio nesutelkiantiems ir agresija spinduliuojantiems vaikams, bet ir suaugusiesiems. Kai kada ši būklė pažabojama kartu su psichoterapeutu, medikamentais ar tiesiog žmogus iš to „išauga“, tačiau kai kada ji taip ir lieka visam gyvenimui ir verčia aplinkinius stebėtis, iš kur čia toks keistas, agresyvus, nesocialus žmogus.

Reklama

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas ne be reikalo siejamas su nusikalstamumu, nelaimingais įvykiais, priklausomybėmis ir visais kitais neigiamais dalykais, kurie ne tik kenkia aplinkiniams ar trikdo juos, bet ir pačiam sutrikimą turinčiam asmeniui gali baigtis ne kuo kitu, betpriešlaike mirtimi. Ir kalbame ne apie keliais procentais didesnį mirtingumą, o apie verčiančius susimąstyti skaičius, kurie buvo nustatyti viename Danijos universitete.

Čia po vieno tyrimo prieita prie išvados, kad žmones, kurie turi dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą, priešlaikė mirtis ištinka net du kartus dažniau nei žmones, neturinčius šio sindromo. Ypač dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas pavojingas moterims. Galbūt todėl, kad moterys greičiau įsitraukia į alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų ir kitų žalingų įpročių bei priklausomybių liūną, esti lengviau psichologiškai ir socialiai pažeidžiamos.

Nors vienas tyrimas negali garantuoti tikslaus atsakymo, kokiu priešlaikiu mirtingumu pasižymi sindromą turinčių pacientų grupė, šis tyrimas buvo be galo platus, mat jame dalyvavo 1,92 mln. žmonių, iš kurių net 32061 turėjo minėtą sindromą. Be to, pirmas tokio masto tyrimas atvers vartus tolesniam mokslininkų domėjimuisi šia sveikatai, sau ir aplinkiniams pavojinga būkle.

Mokslininkams nerimą kelia ir tai, kad vis daugėja šį sindromą turinčių žmonių - tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Tai tampa tikru iššūkiu sergančiajam ir aplinkiniams. Sunkumas atlikti kasdienes užduotis, darbus, mokytis, įžūlus ir neprognozuojamas elgesys, agresija, rizikavimas bet kur ir bet kada. Vietos mintims prieš ką nors darant nebelieka, kaip ir nelieka vietos dėmesiui sutelkti, realistiniams planams kurti, adekvačiai reaguoti ir priimti sprendimus.

Iki šiol neišsiaiškinta, kodėl dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo atvejų daugėja. Manoma, kad didžioji dalis sergančiųjų paveldi tai per tam tikrus genus, tačiau likusioji dalis atvejų, tikima, atsirado dėl didelės aplinkos taršos, vartojamų buitinių chemikalų, trąšų, kosmetikos ir viso kito cheminio blogio, esančio mūsų kasdienėje aplinkoje. Šie faktoriai gali sukelti genų mutacijas ir išsivystyti į itin nenuspėjamą aptartą būklę.

Šaltinis:

Dalsgaard S, Otergaard SD, Leckman JF, et al. Mortality in children, adolescents, and adults with attention deficit hyperactivity disorder: a nation wide cohort study. The Lancet. 2015.