Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (DTHS) įprasta laikyti vaikų problema. Tokiam vaikui sunku sutelkti dėmesį, jis nenustygsta vietoje, nekontroliuoja savo elgesio. Dėl to kenčia ne tik pasiekimai mokykloje, pats mokymosi procesas, bet ir santykiai su tėvais, mokytojais, aplinkiniais. Šio sutrikimo mastai auga, o priežastis, kodėl taip yra, sunku įvardinti. Kaip ir sunku įvardinti priežastis, kodėl apskritai vieniems vaikams būdingas šis sutrikimas, kitiems – ne. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad DTHS išties neturėtų būti laikomas tik vaikų sutrikimu.
Tai įrodo ir naujas tyrimas. Apie tyrimą rašoma „European Child Adolescent Psychiatry“. Nustatyta, kad suaugę asmenys, kuriems vaikystėje buvo diagnozuotas DTHS, turi kitokią smegenų struktūrą nei kiti. Dėl tokios struktūros žmogui ir suaugus gali būti sunku atlikti tam tikras darbines ar studijų užduotis. Viską, kas susiję su atmintimi, dėmesiu ir koncentracija.
Jeigu kalbėsime apie vaiką, kuriam būdingas DTHS, jo smegenys vystosi įprastai, tačiau daug lėčiau nei bendraamžių. Ir smegenų vystymosi procesai ypač sulėtėję tose zonose, kurios atsakingos už samprotavimą, organizaciją, koncentraciją, dėmesį. Lėtai vystosi ir smegenų žievė, kurios pagrindinis tikslas – suderinti abiejų pusrutulių darbą ir užtikrinti, kad abu jie veiktų sklandžiai. Visa tai atsispindi minėtuose DTHS simptomuose.
Iki šiol dėl suaugusiųjų DTHS daryti tyrimai parodė, kad nuo 10 iki 50 proc. suaugusiųjų „išlaiko“ vaikystėje turėtus DTHS simptomus. Tačiau tokios išvados dažniausiai buvo pateiktos įvertinus įvairius klausimynus. Kembridžo universiteto mokslininkai nusprendė surasti objektyvesnių įrodymų, todėl pasitelkė smegenų skenavimo metodus.
Mokslininkai gilinosi į DTHS vaikystėje turėjusių asmenų atminties sritį ir surado štai ką. Pasirodo, kad smegenų srityje, atsakingoje už kognityvines ir atminties funkcijas, yra mažokai pilkosios medžiagos. Kad įsitikintų, jog šis skirtumas yra svarbus, mokslininkai pateikė įvairius atminties testus. Testai parodė, jog suaugusieji, vaikystėje patyrę DTHS, turėjo rimtų atminties problemų. Kai kuriems žmonėms šios problemos nebuvo labai ryškios ir didelės įtakos kasdienybei nedarė, bet kai kurie asmenys ir toliau kentėjo gana ryškius DTHS simptomus.
Šie atradimai galėtų padėti geriau suprasti DTHS atsiradimo priežastis ir tobulinti egzistuojančius medikamentus arba padėti kurti naujus.
Šaltinis:
Roman-Urrestarazu A, Lindholm P, Moilanen I, et al. Brain structural deficits and working memoryf MRI dysfunction in young adults who were diagnosed with ADHD in adolescence. European Child and Adolescent Psychiatry. 2015.