Diabeto prevencija ir kontrolė Lietuvoje: blogiau tik Bulgarijoje?

Kasdien Lietuvoje nuo cukrinio diabeto miršta dešimt žmonių. Tačiau šios ligos visuomenė nevertina rimtai, kur kas didesnę grėsmę, manoma, kelia Ebolos virusas ar vėžys. Medikai teigia, kad sergančiųjų diabetu mastai kasmet auga. Blogiausia, kad nuo šios klastingos ligos kenčia vis daugiau vaikų. O mūsų politikų programose, atrodo, cukrinio diabeto prevencija dar negreit taps prioritetu. Apie visa tai diskutuota diabeto prevencijos judėjimo „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ Seime organizuotoje konferencijoje. 

Reklama

Kasdien – po dešimt

Lietuvos endokrinologų draugijos (LED) pirmininkas prof. Antanas Norkus teigia, kad cukrinis diabetas (CD) iš tiesų yra viena rimčiausių šiuolaikinės medicinos problemų.

„Tai yra sunki, klastinga liga su daugybe komplikacijų, vedančių į negalią, prarastą darbingumą, mažinančių gyvenimo trukmę, – sakė A. Norkus. – Per paskutinius 50 metų registruotas sergančiųjų diabetu skaičius padidėjo net 25 kartus ir jis nuolat auga, tačiau šie skaičiai neatspindi realios situacijos, nes dar tiek pat sergančiųjų neregistruota. Jei liga nekontroliuojama, sergant I tipo diabetu gyvenimas sutrumpėja dešimčia, II tipo – 20 metų. Europoje kasmet nuo CD komplikacijų miršta trečdalis milijono žmonių, o tai reiškia, kad per dvi minutes netenkama vieno ES piliečio. O Lietuvoje kasmet miršta beveik 3300, arba dešimt kasdien, žmonių“, - teigė medikas.

Vertina nerimtai

Endokrinologas prof. A. Norkus stebisi, kad nepaisant grėsmingos statistikos, visuomenė diabeto nevertina rimtai.

„Šiandien kur kas labiau baiminamasi, tarkim, Ebolos viruso, nors mirčių dėl diabeto sukeltų komplikacijų skaičiai grėsmingesni. Galbūt trūksta informacijos arba ji ne tokia turėtų būti, gal mažai priemonių, - svarstė LED pirmininkas. - Bet greičiausiai dėl to, kad tai - lėtinė liga, komplikacijos į Anapilį veda ne iš karto. Prieš kelerius metus darėme apklausą, pasirodo, Lietuvos žmonės labiausiai bijo vėžio, mat jis iškart asocijuojasi su mirtimi. O diabetas tebuvo penktoje vietoje, nors būtent jis yra tylusis žudikas“.

Pavojingiausias – pilvinis nutukimas

Prof. A. Norkaus teigimu, blogiausia, kad pusei pacientų nėra aiškių simptomų, todėl jiems liga diagnozuojama tuomet, kai jau pasireiškia komplikacijos, kurioms dabar skiriama 75 proc. visų diabeto gydymui skirtų lėšų.

„Žinoma, visos visuomenės neištirsime ir nereikia. Tačiau patiems pacientams vertėtų atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius – paveldimumą, nutukimą, mitybą, fizinį aktyvumą ir pan. Apie 49 proc. mūsų visuomenės turi normalų kūno svorį, apie 3 proc. – per mažą. Likę kenčia dėl antsvorio ar nutukimo. Taigi jiems labiausiai kyla rizika susirgti diabetu, - teigė endokrinologas. - Ypač rizikingas pilvinis nutukimas. Riebalai pilvo srityje yra kitokie nei kitose kūno vietose: jie metaboliškai aktyvūs, sukeliantys pasipriešinimą insulinui, sutrinka insulino sekrecija“.

Pasak A. Norkaus, ši liga yra neišgydoma, bet valdoma: „Taigi labai svarbu ankstyva diagnostika ir ligos kontrolė, nuo kurios priklausys, ar liga vystysis, ar ne. Jei diabetas nekontroliuojamas, net ir jaunas žmogus gali netekti regėjimo, sutrinka jo inkstų veikla, pacientui gali reikėti nuolatinės dializės ar net transplantacijos. Be to, dažnas diabetinės pėdos sindromas, privedantis prie amputacijos. Maždaug 70 proc. visų netrauminių amputacijų yra dėl CD. Nekontroliuojama liga sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, padidina insulto arba infarkto riziką“.

CD – pavojus inkstams

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro direktorius prof. Marius Miglinas pasakojo, kad daugelis suaugusiųjų net nežino, jog cukrinis diabetas yra viena iš svarbiausių inkstų ligų priežasčių.

„Darėme apklausą. Iš tūkstančio vyresnių nei 18 metų respondentų į klausimą, kas sukelia inkstų ligas, atsakė, kad piktnaudžiavimas alkoholiu, netinkama mityba ar nepakankamas skysčių vartojimas, - sakė gydytojas. – Deja, labai mažai kas žinojo, kad inkstų ligas gali sukelti cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, padidėjęs kraujospūdis“.

Maža to, tyrimas atskleidė, jog net ir tiems, kurie serga diabetu, nebuvo atlikti inkstų veiklą įvertinantys tyrimai, - apgailestavo M. Miglinas.

„Didžiojoje Britanijoje buvo apie 15 metų stebėti beveik keturi tūkstančiai II tipo diabetu sergančių pacientų. Beveik 40 procentų jų per dešimt metų nuo ligos išsivystė inkstų pažeidimai“, - informavo profesorius.

Triskart per savaitę – prie aparato

Pasak Nefrologijos centro direktoriaus, laimė, jog „inkstai pažeidžiami ne iš karto, tai – lėtas procesas. Pirma stadija būna kliniškai nebyli, po to atsiranda baltymo pėdsakų šlapime, paskui jo išsiskiria daug, vėliau ima trikti inkstų funkcija, jie nesugeba šalinti šlakų. Jei liga diagnozuota pavėluotai, paprastai pacientui reikia dializės procedūros. Triskart per savaitę jis jungiamas prie specialaus aparato, kad būtų šlakai išvalyti iš kraujo“.

Tiesa, jis nesutinka su požiūriu, jog jei diabetas pažeidžia inkstus, pacientui būtina dializė.

„Tai – vienpusiškas požiūris, tačiau tiesa ta, kad kiekviena inkstų pažeidimo stadija didina priešlaikių mirčių riziką. Diabetikai ir taip dažniau serga širdies bei kraujagyslių ligomis, o pažeisti inkstai tą procesą spartina. Ligą galima pristabdyti, nuolat darant paprasčiausius kraujo ir šlapimo tyrimus, stebint kraujo spaudimą ir gliukozės kiekį kraujyje. Na, ir žinoma, paties diabeto kontrolė“.

Daugėja diabetu sergančių vaikų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos instituto direktorė prof. Rasa Verkauskienė teigė, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai nustatomas I tipo diabetas, tačiau jo mastai auga.

„Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, šio tipo ligos augimo mastai yra tarp 3 ir 5 procentų. Tačiau praėjusiais metais naujų diabeto atvejų užfiksuota iki 7 proc. daugiau. Šiuo metu yra 813 vaikų ir paauglių, kuriems nustatytas I tipo diabetas. Manome, kad II tipo CD gali sirgti iki 20 vaikų“, - sakė gydytoja.

Nors Lietuvoje oficialūs registrai yra viena iš sveikatos priežiūros problemų, I tipo diabeto duomenys yra tikslūs, mat šioje duomenų bazėje suregistruota 99,9 proc. vaikų ir paauglių iki 18 metų.

R. Verkauskienės teigimu, kertinis akmuo pacientų gydyme turėtų būti mokymas: insulino ir glikemijos stebėsenos bei metodikos, mitybos, fizinių pratimų ir pan.

Viena dializė – aštuonios pompos

Pasak gydytojos, „vaikų ugdymo įstaigose nėra kompetentingų specialistų, galinčių padėti vaikams. Jie neturi įgaliojimų atlikti medicininius veiksmus. Kyla nemažai psichosocialinių problemų. Juk dauguma motinų atsisako darbo. Dažnesnės ir tėvų skyrybos. Trūksta psichologinės pagalbos. Tik dalis glikemijos kontrolės juostelių kompensuojamos, tačiau daugeliui šeimų tenka pirkti patiems. Be to, nekompensuojamos insulino pompos, tik keičiamosios jų dalys. Maža to, įstoję į aukštąsias mokyklas, jie netenka pinigų už negalią“.

R.Verkauskienė įsitikinusi, jog nedelsiant reikia spręsti šias problemas ir rūpintis, kad rytoj išleistume mažiau.

„Juk vieno paciento dializės kaina per metus viršija 57 tūkst. litų. Už šią sumą galima nupirkti apie aštuonias insulino pompas. Aš nesakau, kad nereikia pacientams skirti dializės. Tai reiškia, kad skirdami adekvatų gydymą mes galime nutolinti diabeto komplikacijas ir nereikės jokių dializių“.

Lenkiame tik Bulgariją

Santariškių klinikų endokrinologė doc. Žydrūnė Visockienė pasakojo, kad šiais metais vėl buvo įvertintas eurodiabeto indeksas: prevencija, naujų diabeto atvejų nustatymas, paslaugų kiekis ir prieinamumas, gydymo arba priežiūros prieinamumas, procedūros bei rezultatai. Duomenis pateikė 28 Europos Sąjungos šalys, Šveicarija ir Norvegija.

„Daugiausia taškų gavo Švedija, vienintelė pateikusi atsakymus į visus klausimus. Antroje vietoje – Olandija. Trečioji liko Danija, vienintelė, kurios politikoje cukrinio diabeto priežiūros klausimai yra prioritetiniai. Deja, Lietuva užėmė 29-ąją vietą, aplenkusi tik Bulgariją“, - apgailestavo Ž. Visockienė.

Medikė retoriškai klausė, ar tikrai pas mus viskas taip blogai.

„Mes neturime nacionalinės cukrinio diabeto programos bei registro, tačiau turime kitų gerų dalykų. Kitas klausimas, ar jie veikia praktiškai, ar pakanka finansavimo. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais nustatant eurodiabeto indeksą, buvo vertinama „gerai“, „blogai“, „vidutiniškai“ arba „nėra/nepateikta duomenų“. Įdomiausia, kad pastarasis žymėjimas yra daugelyje Lietuvos grafų. Vėl kyla klausimas, kas nepateikė ir kodėl nepateikė Lietuvos duomenų?“, - klausė Ž. Visockienė.

Vėžlio žingsniu

„Norint pakeisti sergamumo diabetu statistiką, būtina skatinti sveiką gyvenseną, mitybą, judėjimą, ankstyvą diagnostiką ir pradėtą gydymą. Būtina šviesti visuomenę, kad žmonės būtų suinteresuoti išsitirti savo sveikatą. Tam didelių lėšų nereikia, tik daugiau politinės valios, greitų, efektyvių sprendimų ir informacijos laiku“, - įsitikinusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Tačiau, pasak parlamentarės, „dar tik dabar pradedama kalbėti apie darbo grupės diabeto prevencijai sudarymą. Einame vėžlio žingsniu. Net ir Europos Taryboje stebisi, kodėl pas mus, atrodytų, ir dokumentai sutvarkyti, ir direktyvos bei teisės aktai pritaikyti, grėsmių lyg ir nėra, pažeidimų procesų – taip pat, tačiau daugeliu rodiklių esame paskutiniai, nes trūksta finansavimo“.

Kaunas rodo pavyzdį

D. Mikutienės nuomone, jei yra finansavimas, nėra priemonių efektyvumo monitoringo.

„Tarkim, mokestį už taršos leidimus, kuris ateina į savivaldybių biudžetus, daugelis panaudoja įvairioms konferencijoms, lankstukams ir pan. Reikia ir to, - teigė Seimo narė. – Tačiau kauniečiai atsisakė įprastų reklamos priemonių, informacijos prieinamumą užtikrino viešose vietose, internetu ir socialiniais tinklais. Gautą taršos mokestį - tris milijonus litų – jie investavo, viešose vietose bei parkuose įrengdami treniruoklius, pavėsines, kad senjorai, jaunimas galėtų mankštintis, o mamytės – vežioti vaikus. Žodžiu, skatina miestiečius aktyviai praleisti laiką. O kitais metais kauniečiams nebereikės investuoti į infrastruktūrą, tik gal šiek tiek paremontuoti ar padažyti. Gerai, kad ir kiti didieji miestai jau seka Kauno pavyzdžiu“.