Didžiausia rizika – neišnešiotas naujagimis

Įprastai normalus nėštumas trunka nuo 37 iki 42 savaičių, bet, PSO duomenimis, 1 iš 10 naujagimių gimsta neišnešiotas. Lietuvoje - 1 iš 20, tai yra nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės. Lietuvoje tokie naujagimiai kasmet sudaro maždaug 6 proc. visų Lietuvos naujagimių.

Reklama

Šiauliuose kasmet gimsta apie 100 neišnešiotukų. Priklausomai nuo gestacijos savaičių, gimdymo eigos, vaikučio brandumo, jam būna reikalinga atitinkama pagalba. Pavyzdžiui, didesniems neišnešiotukams, kai gimsta 35-36 savaitę, pagalbos gali ir neprireikti, jie lieka su mamyte gimdykloje, vėliau palatoje, sėkmingai žinda krūtį ir namo išvyksta panašiai kaip ir išnešioti naujagimiai. Kuo naujagimis yra mažesnis, kuo ryškesni jo nesubrendimo požymiai, tuo daugiau pagalbos jam reikia, nes jis nemoka kvėpuoti, čiulpti, ryti, nesugeba palaikyti normalios kūno temperatūros. Neišnešiotų naujagimių gyvybė ilgas savaites balansuoja ties gyvenimo ir išėjimo riba. Dėl to didesnė tikimybė, kad išgyvenęs toks naujagimis turės ilgalaikę negalią. Kaune ir Vilniuje tokie neišnešiotukai yra stebimi, kas trys mėnesius yra vertinama jų raida ir sveikatos būklė: klausa, rega, neurologinė raida, pagal reikalą konsultuoja ir kiti specialistai.

Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis svėrė vos 450 gramų, o mažiausiai išnešiotas naujagimis gimė vos 22 nėštumo savaičių.

Tokie naujagimiai gali gimti bet kurioje Lietuvos ligoninėje, ir medicinos personalas susiduria su nemažais iššūkiais.

Didžiausioje rizikos grupėje yra mažyliai, gimę anksčiau nei 28 nėštumo savaitę ir sveriantys mažiau nei 1000 gramų. Neišnešiotumas tam tikra prasme yra būsena, iš kurios mes turime padėti naujagimiui išaugti, turim užtikrinti kuo panašesnes gyvenimo sąlygas į tas, kurias jis turėjo augdamas mamytės pilvelyje. Būtų idealu, jeigu jie gimtų perinataliniuose centruose Vilniuje ar Kaune, tačiau neišnešiotukai gali gimti bet kuriai šeimai, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste ji gyvena.

Anksčiau laiko naujagimiai gali gimti dėl įvairių mamos infekcinių ligų (lytinių takų, šlapimo takų, raudoniukės, citomegalijos ir kitų), taip pat dėl nėštumo metu įvykusių pokyčių (preeklampsijos, daugiavaisio nėštumo, polihidramniono), dėl trauminių gimdos pažeidimų (buvusios operacijos, nėštumo nutraukimai), reikšmės turi ir lėtinės motinos ligos (širdies patologija, cukrinis diabetas), labai svarbus yra mūsų gyvenimo būdas ir sąlygos (alkoholio vartojimas, rūkymas, bloga mityba, lėtinis stresas, sunkus darbas, netgi ir kelionės), antigeninis motinos ir vaisiaus netapatumas.

Priešlaikiniai gimdymai gali įvykti ir dėl priežasčių, susijusių su pačiu naujagimiu (įvairios vaisiaus chromosomų anomalijos, raidos sutrikimai).

Todėl labai svarbu stiprinti visus neonatologijos centrus, mokyti ir slaugytojus, ir gydytojus dirbti su tokiais mažais naujagimiais pirmomis paromis. Visus iki 32 gestacijos savaitės gimusius bei sunkai sergančius naujagimius kvalifikuota medikų komanda, sudaryta iš gydytojo neonatologo ir tam paruošto slaugytojo, specialiu automobiliu perveža į Kauną ar Vilnių. Pavyzdžiui, Šiauliuose kasmet gimsta apie 100 neišnešiotukų, dauguma jų būna vėlyvieji, nedidelė dalis – gimę iki 30 savaičių. Todėl tiek gydytojas, tiek slaugytojas turi mokėti suteikti visą reikiamą pagalbą. Gal ir atrodo keista, bet slaugytojas yra tas žmogus, kuris pirmomis valandomis su ankstuku praleidžia daugiausiai laiko. Daugiau net nei mama ar gydytojas.

Gerėjant medicininei įrangai, kylant gydytojų ir slaugytojų kvalifikacijai metams bėgant gerėja ir tokių naujagimių išgyvenamumas. Remiantis prof. N. Drazdienės duomenimis, Lietuvoje šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių naujagimių išgyvenamumas, palyginus su pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 iki 65 proc., o didesnių, sveriančių daugiau kaip 1 kg (1000 g – 1499 g) – nuo 48 iki 95 proc. Tad pasidžiaugti tikrai yra kuo.