Didžiausios žmogaus kūno mįslės
Jei ieškote geros mįslės, toli dairytis neteks – pakaks žvilgtelėti į veidrodį. Galima manyti, kad mokslininkai jau turėjo išnagrinėti kiekvieną žmogaus kūno aspektą, tačiau taip nėra. Štai keletas mįslingiausių žmogaus kūno ypatybių.
Kodėl toks silpnas? Jei nuskustumėte šimpanzę ir nufotografuotumėte jos kūną nuo kaklo iki liemens, „iš pirmo žvilgsnio neatskirtumėte, ar tai nėra žmogus“, tikina Kevinas Huntas, Žmogaus kilmės ir primatų evoliucijos laboratorijos Indianos universitete direktorius. Abiejų rūšių raumenynas nepaprastai panašus, tačiau dėl kažkokios priežasties šimpanzės nuo dviejų iki trijų kartų stipresnės nei žmonės, tvirtina mokslininkas.
Neaišku, kodėl mes daug silpnesni nei artimiausios mūsų hominidų giminaitės. Galbūt mūsų raumenų prisitvirtinimo taškai šiek tiek skiriasi, arba mūsų raumens audiniai ne tokie tankūs.
Bet kuriuo atveju, tokie rezultatai kiek žeminantys. Kartą Afrikos miške K. Huntui teko stebėti, kaip 38 kilogramus sverianti šimpanzių patelė kietmedžio šaką nulaužė vos prisilietusi pirštų galiukais. Tokio pat storio šakai įveikti K. Huntui prireikė abiejų rankų ir visos jėgos, kokią tik pajėgė sutelkti.
Kita ranka. Devyni iš dešimties žmonių yra kairiarankiai. Dar paslaptingiau nei kairiarankių trūkumas, yra tai, kad žmonės iš viso turi dominuojančią ranką. Kodėl naudoti tik vieną aukščiausio lygio motoriniais įgūdžiais pasižyminčia ranką ir atsisakyti dvigubos miklumo dozės? Viena teorija teigia, kad tai lemia smegenų dalies, kuri dalyvauja kabant (tam taip pat reikia gerų motorikos įgūdžių), sujungimai. Kadangi kalbos centras dažniausiai yra kairiame smegenų pusrutulyje, kuris sujungtas su dešiniąja kūno puse, daugeliu atvejų žmonės turi dešinę dominuojančią ranką. Tačiau šia teorija suabejoti priverčia faktas, jog ne visi dešiniarankiai žmonės valdo kalbos centrą kairiame pusrutulyje, nors tai daro pusė kairiarankių.
Pilnos krūtys. Kaip ir kitų beždžionių patelių, moterų krūtys prisipildo pieno, kai jos maitina naujagimius. Tačiau tik moterų krūtys būna išsipūtę ir kitu metu. Mokslininkai vis dar nesutaria, kam tokios „nuolat padidėjusios krūtys“ reikalingos. Didžioji dalis evoliucinės biologijos specialistų mano, kad taip viliojami vyrai, kurie apsikvailina galvodami, jog krūtinga moteris bus puiki vaikų maitintoja (nors jos krūtys iš tiesų pripildytos riebalų, o ne pieno).
Tačiau antropologai linkę manyti, kad krūtys skirtos moterims ir kūdikiams, o ne vyrams. Florence Williams mano, jog moterų krūtys padidėjo tam, kad patenkintų išaugusius žmonių kūdikių didesnėmis smegenimis energijos poreikius. Krūtyse esantys hormonai skatina kaupti riebalus, o šie sukaupti riebalai maitinant patenka į pieną. Trumpai tariant, „krūties riebalai padeda formuotis kūdikio smegenims“, aiškino L. Williams. Tačiau ši teorija visuotinai dar nepripažinta.
Mikrobai ir virusai. Kelios saujos mūsų kūno iš tiesų nėra mūsų kūnas. Kiekvienai kūną sudarančiai ląstelei tenka 10 mikrobų, o šie prielipos kartu sudėjus sudaro apie kilogramą (1–3 proc.) bendro kūno svorio. Kai kurie šios faunos narių valo odą, kiti padeda virškinti maistą, tačiau kuo prie mūsų kūno funkcijų prisideda didžioji mikrobų dalis – vis dar nežinoma. Sveikų žmonių organizmuose yra ir nedidelis žalingų virusų kiekis, kurie veikia ir kažką kitą, ne tik mus susargdina.
„Mes vis dar aiškinamės, kokios antibiotikų vartojimo pasekmės: kad atsikračius gerųjų bakterijų virškinimo sistemoje, galima susirgti autoimuninėmis ligomis (pavyzdžiui, alergijomis). Bandydami suprasti virusus, nesame taip toli pažengę. Ką mūsų labui nuveikia virusai?“ – kalbėjo Kolumbijos universiteto mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Vincentas Racaniello.
Akivaizdu, kad palaikome daugybę simbiozinių ryšių, nors neturime jokio supratimo, kokią naudą iš to gauname.
Bevertis apendicitas? Apendicitas dažnai lyginamas su protiniais dantimis, ausis judinančiais raumenimis ir kitomis bevertėmis evoliucinėmis liekanomis. Šio kirmėlės formos organo nereikšmingumą, atrodo, įrodė faktas, kad jį galima pašalinti be jokių pasekmių. Tačiau neseniai biologai ėmė abejoti, ar tikrai apendicitas yra visai nereikalingas. Kai kurie teigia, jog jis vystantis vaisiui galbūt padeda treniruoti imuninę sistemą. Kiti tyrimai rodo, kad šis organas – tarsi „slėptuvė“ bakterijoms, kurios padeda virškinti, kurioje slepiasi mikrobų atsargos, vėl apgyvendinančios virškinamąjį traktą po viduriavimo priepuolio.
Kodėl aš? Kaip 100 tilijonų neuronų jungčių smegenyse dirba kartu, sukurdamos jausmą, kad esi gyvas? Daugelis didžiųjų mąstytojų savimonę laiko ne tik didžiausia žmogaus kūno, bet apskritai didžiausia paslaptimi. Kaip teigė neurologijos mokslininkas V. S. Ramachandranas, „Bet kurios smegenys, taip pat ir jūsiškės, sudarytos iš atomų, kurie prieš milijardus metų susidarė nesuskaičiuojamoje tolimiausių žvaigždžių daugybėje. Šios dalelės skriejo ištisas eras ir šviesmečius, kol trauka ir atsitiktinumas jas suvedė čia ir dabar. Dabar šie atomai sudaro konglomeratą – mūsų smegenis, kurios gali ne tik mąstyti apie tas žvaigždes, kurios jas pagimdė, bet ir galvoti apie savo gebėjimą galvoti ir stebėtis savo gebėjimu stebėtis. Atsiradus žmonėms, sakoma, kad visata staiga suvokė save. Tai, iš tiesų, yra didžiausia paslaptis.“
Susiję straipsniai
