Dirbtinė menopauzė turi įtakos pažintinėms funkcijoms(1)
Kai kurių ginekologinių operacijų metu neišvengiamas abiejų kiaušidžių pašalinimas. Tuo atveju staiga nutrūksta estrogenų ir progesterono gamyba kiaušidėse, sukeliama dirbtinė arba operacinė menopauzė. Kuo jaunesniame amžiuje tai įvyksta, tuo sparčiau vystosi kognityvinių funkcijų sutrikimai, ypač epizodinės ir semantinės atminties sferoje, dažniau vystosi Alzheimerio liga,- teigia mokslininkai.
Sieja su estradiolio kiekio sumažėjimu
Amerikiečių mokslininkai ne tik patvirtino daugelio studijų duomenis apie tai, kad operacijos metu sukeltas hormoninis šokas veikia moters pažintines funkcijas, bet ir papildę juos informacija apie smegenų pakitimus, randamus autopsijos metu.
Tyrime dalyvavo 1884 moterys, kurių vidutinis amžius sudarė 78 metus. Trečdalis iš jų - 607 - patyrė operacinę menopauzę. Klinikinis moterų tyrimas vyko kasmet 18 metų laikotarpiu (1994-2012 metais). Kognityvinės funkcijos buvo vertinamos pasitelkiant specialius testus ir skiriamos į penkias kategorijas: epizodinė, semantinė, darbinė atmintis, įsiminimo greitis ir regimasis-erdvinis suvokimas.
Buvo nustatyta, kad moterų, patyrusių ginekologines operacijas, menopauzė pasireiškė vidutiniškai 42 metų amžiaus, lyginant su natūralia menopauze sulaukus 49 metų. Jos dažniau naudojo pakaitinę hormoninę terapiją (PHT) - 53 vs 27 proc. 71 proc. moterų, naudojusių pakaitinę hormonų terapiją, nurodė, kad hormonus pradėjo vartoti mažiausiai per penkerius metus po operacijos ir vartojo juos vidutiniškai 13 metų.
Rezultatai parodė, kad kuo jaunesnė moteris, patyrusi operacinę menopauzę, tuo staigesnis kognityvinių funkcijų blogėjimas. Kiekvieni ankstyvos operacinės menopauzės metai buvo prilyginti šešių mėnesių neigiamam kognityvinių funkcijų efektui. T.y. jaunesnėms moterims kognityvinės funkcijos blogėja staigiau nei toms, kurioms operacinė menopauzė sukeliama vėliau, arba toms, kurių menopauzė buvo natūrali. Ypač tai pasireiškė vertinant semantinę ir epizodinę atmintį.
Beveik 600 smegenų autopsija parodė, kad moterų, kurios patyrė ankstyvą dirbtinę menopauzę, smegenyse randami pakitimai, panašūs į tuos, kurie atsiranda sergant Alzheimerio liga, - amiloido plokštelės ir neurofibriliai rezginiai.
Manoma, kad esminės reikšmės patologijos vystymuisi turi staigus kiaušidžių gaminamo estradiolio kiekio sumažėjimas. Todėl pakaitinė hormonų terapija, pradėta 5 metų laikotarpiu po operacijos ir besitęsianti mažiausiai 10 metų, yra susijusi su mažiau staigiu kognityvinių funkcijų blogėjimu, geresniais epizodinės, semantinės atminties ir regimojo-erdvinio suvokimo rezultatais.
Tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai nereiškia, jog visos moterys savo kognityvinių funkcijų užtikrinimui turi naudoti pakaitinę hormonų terapiją. Tačiau operuojantys ginekologai turi ne tik atsakingai daryti sprendimą dėl abiejų kiaušidžių šalinimo, bet ir dėl pakaitinės hormonų terapijos skyrimo, įvertinus visus galimus rizikos faktorius ir pašalinį šios terapijos poveikį.
Kokiais kriterijais vadovaujasi Lietuvos ginekologai
Kokiais kriterijais vadovaujasi Lietuvos ginekologai, spręsdami kiaušidžių šalinimo ar išsaugojimo klausimą? Kokių principų laikosi po operacijos skirdami pakaitinę hormonų terapiją?
„Sveikos kiaušidės paprastai nešalinamos net ir menopauzės metu. Kuo jaunesnė pacientė, tuo labiau jos tausojamos. Neišvengiamai šalinamos operuojant dėl onkologinių ligų (gimdos kūno, kiaušidžių vėžio). Kiekvienai pacientei operacinės apimtys numatomos individualiai pagal ligą, amžių, šeimos onkologinių ligų anamnezę. Ar reikalinga pakaitinė hormonų terapija, sprendžiama pagal pacientės savijautą po operacijos, įvertinus gretutines ligas, amžių. Neskiriama onkologinių ligų atvejais“, - pakomentavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja akušerė ginekologė Živilė Petrutienė.
Šaltinis
Neurology. Published online December 11, 2013.
Susiję straipsniai
