Dirbtinis intelektas Taivano ligoninėse: lietuvio gydytojo žvilgsniu

„Dažnai žmonės dirbtinį intelektą įsivaizduoja kaip kažką labai sudėtingo. Bet taivaniečiai dirbtinį intelektą naudoja kaip pagalbininką, padedantį greičiau analizuoti, diagnozuoti, sutaupyti laiką ir resursus“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Andrej Afanasjev. Jis dalyvavo dviejų savaičių trukmės stažuotėje Taivane ir susipažino su šalies gydymo įstaigose naudojamomis inovacijomis.

Dalyvavote Taivano tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros fondo (Taiwan ICDF) organizuojamoje stipendijų programoje ir dvi savaites praleidote šioje šalyje. Koks buvo stažuotės tikslas?

Taivanas kelis kartus per metus organizuoja dviejų savaičių trukmės stažuotes, kurių temos labai skirtingos – nuo žemės ūkio iki meno ir sporto. Aš vykau į stažuotę, kurios tema buvo dirbtinio intelekto panaudojimas medicinoje. Dalyvavo 33 medicinos sektoriaus specialistai iš 22 šalių.

Didžiąją laiko dalį praleidome Taipėjuje ir Taičiunge, tvarkaraštis buvo intensyvus – kasdien startuodavome maždaug 8–9 ryte, baigdavome 17 val. Buvo organizuotos teorinės ir praktinės paskaitos, išvykos. Sužinojome kaip veikia Taivano sveikatos apsaugos sistema, į ką yra investuojama, aplankėme Veterans General Hospital ligoninių tinklą, onkologinę ligoninę, kraujo centrą. Susipažinome su medicinoje naudojama robotika, programine įranga ir dirbtiniu intelektu (toliau – DI).

Kokios DI panaudojimo galimybės yra radiologijos ar intervencinės radiologijos srityje?

Radiologija yra viena tinkamiausių sričių DI naudojimui – dirbame su radiologiniais vaizdais, todėl DI gali padėti juos analizuoti ir diagnozuoti ligą. Puikus pavyzdys – Taivano sukurta DI programa „Pancreas saver“ (liet. kasos gelbėtojas). Taivano mokslininkai, išanalizavę daugybę atvejų pastebėjo, kad daugiausiai klaidų vertinant radiologinius vaizdus yra susiję būtent su kasa, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apie 40 proc. atvejų kasos radiologinių vaizdų vertinimas gali būti neteisingas. Tačiau laiku nepastebėjus pokyčių kasoje gali grėsti vėžiniai susirgimai, komplikacijos ar net mirtis.

Taigi, Taivano mokslininkai sukūrė programą, į kurią įkėlė labai didelį kiekį jau išanalizuotų kasos vaizdų su aprašymais ir teisingomis išvadomis. Tai buvo bazė, iš kurios dirbtinis intelektas mokėsi atpažinti pakitimus. Vėliau buvo nustatyta, kad DI kasos vaizdų vertinimo tikslumas siekė net 95 proc. Tai suprantama – DI „matė“ šimtus tūkstančių pilvo organų kompiuterinės tomografijos vaizdų su tikslia diagnoze, todėl galėjo išvadas pateikti greičiau ir tiksliau už gydytoją.

Panašių programų taivaniečiai naudoja ir daugiau, pavyzdžiui, DI analizuoja kaulų lūžių radiologinius vaizdus. Beje, ir Lietuvoje turime startuolį, kuriantį DI programą krūtinės ląstos rentgeno vaizdų analizei.

Kokias kitas DI praktinio panaudojimo galimybes matėte Taivano gydymo įstaigose?

Dažnai žmonės DI įsivaizduoja kaip kažką labai sudėtingo. Bet Taivano gydymo įstaigose jis naudojamas kaip pagalbininkas medicinos personalui, kad būtų daroma kuo mažiau klaidų, taip pat DI skirtas rutininiams darbams palengvinti, techniniams veiksmams atlikti, taupyti laikui ir resursams. Pavyzdžiui, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, pooperacinėse palatose naudojami išmanieji čiužiniai su detektoriais, padedančiais išvengti pragulų. Visų lovų informacija matoma ekrane, kurį stebi slaugytoja – jei pacientas per ilgai guli toje pačioje pozicijoje, ekrane užsidega pranešimas. Todėl slaugytojai nereikia vaikščioti po palatas ir tikrinti kiekvieno paciento, jų priežiūra tampa lengvesnė ir efektyvesnė.

Kitas pavyzdys, prie paciento kūno pritvirtinti mikrodavikliai, kurie nuolat matuoja kraujo spaudimą, kūno temperatūrą, širdies veiklą (EKG), deguonies saturaciją ir kitus parametrus. Visi parametrai automatiškai matomi kompiuterio ekrane, juos seka slaugytoja. Patogu tai, kad kiekvieną daviklį galima personalizuoti atsižvelgiant į paciento būklę, pavyzdžiui, reaguoti į pakilusią temperatūrą tik nuo tam tikros ribos ir kt. Vėl kalbame apie slaugytojos darbo palengvinimą. Taivaniečiai į tai daug investuoja.

Įdomi detalė, kad šalia lašelinių yra naudojami maždaug banko kortelės dydžio daugkartiniai išmanieji elektroninio popieriaus (angl. e-paper) ekranai, kuriuose galima pažymėti pastabas apie lašinamus vaistus, jų kiekius ir pan. Kita įdomi detalė – Taičiungo Veterans General Hospital ligoninėje važinėjantys robotai, kuriems pavesta atlikti labai paprastas užduotis, pavyzdžiui, nuvežti patalynę į palatas.

Ar DI išnaudojamas ir medicinos studijose?

DI kartu su robotizuota įranga naudojama ruošiant rezidentus. Pavyzdžiui, naudojama laparoskopinė įranga su 3D vizualizacijomis, kurių dėka galima pasirinkti konkrečią operaciją ir ją atlikti realiais įrankiais, tačiau 3D erdvėje. Taip lavinami būsimųjų chirurgų rankų įgūdžiai. Man irgi buvo įdomu juos išbandyti, nes intervencinis radiologas prie, pavyzdžiui, pilvo chirurgo įrankių gali prisiliesti tik tokiu būdu.

Minėjote apsilankymą kraujo centre. Kokį įspūdį paliko ši vieta?

Lankantis kraujo centre buvo labai įdomu pamatyti maksimalaus lygio automatizavimą. Duoti kraujo atėjęs žmogus prideda prie skaitytuvo savo ID kortelę, į specialų prietaisą įkiša ranką, kuriame paimamas kraujas, ėminiui priskiriamas kodas. Tada jis automatiškai išvažiuoja į laboratoriją, kurios patalpos primena ištisą mėgintuvėlių „miestą“, per kurį ėminys keliauja. Įdomiausia tai, kad laboratorijos specialistas procese nuo kraujo paėmimo iki rezultatų pateikimo nedalyvauja. O tyrimų rezultatus pacientas gauna į mobiliąją programėlę.

Ar sveikatos apsaugos sistemoje dažnai naudojamos mobiliosios programėlės, kokie duomenys jose pateikiami?

Taivane labai didelė dalis asmens duomenų, taip pat ir susijusių su sveikata, pasiekiami mobiliosiose programėlėse, informacija saugoma duomenų debesyse. Visgi turėjome ilgą diskusiją apie duomenų saugumą virtualioje erdvėje ir galimybę dirbti tuo atveju, jei nutrūksta prieiga prie tų duomenų. Pavyzdžiui, Malaizijoje neseniai buvo įsilaužta į šalies sveikatos apsaugos duomenų debesį ir pavogta asmeninė pacientų informacija. Todėl buvo įdomu, kad visiškos paperless (liet. be popieriaus) veiklos siekiantis Taivanas sugeba užtikrinti duomenų saugumą virtualioje erdvėje. Anot taivaniečių, šalis investuoja milžiniškas sumas į kibernetinį saugumą ir tai duoda rezultatų.

RVUL, kaip ir kitose didžiosiose Lietuvos ligoninėse, veikia telemedicinos centrai, teikiantys konsultacijas priskirtoms mažesnėms gydymo įstaigoms. Ar telemedicina vystoma ir Taivane?

Telemedicina Taivane išsivysčiusi ir labai dažnai naudojama greitosios medicinos pagalbos specialistų. Pas pacientą vykstantys paramedikai ant savęs turi vaizdo kamerą, kuria fiksuoja pacientą. Esant reikalui, per ligoninėje esančius monitorius gydytojai gali prisijungti prie GMP ir duoti patarimų. Neretai telemedicinos pagalba nustatomos diagnozės ir priimamas sprendimas dėl paciento hospitalizacijos.

Beje, į akis krito ir tai, kad eilių nėra nei skubios, nei planinės pagalbos skyriuose. Labai efektyviai veikia pacientų rūšiavimo sistema, paciento kelias ligoninėje sudėliotas organiškai, viskas vyksta tiksliai ir punktualiai, nei gydytojas, nei pacientas nėra apkrauti papildomais veiksmais, lėtinančiais procesą.

Koks apskritai jūsų įspūdis apie Taivaną?

Azijoje lankiausi ne vieną kartą, tačiau šį kelionė į Taivaną man pirma. Tikrai didelis skirtumas lyginant su Tailandu ar Filipinais – Taivaną turbūt galėčiau pavadinti Azijos Vokietija. Tai labai išsivysčiusi, tvarkinga šalis, kurioje jaučiasi prabanga, kainos aukštesnės nei kaimyninėse šalyse. Stebino tai, kad viešose miestų erdvėse nėra šiukšliadėžių – šiukšles turi neštis su savimi. Metro negalima kramtyti gumos. Rūkyti viešose vietose taip pat draudžiama, tai galima daryti tik tam specialiai įrengtose erdvėse. Elektroninės cigaretės uždraustos, jų negalima ir įsivežti.

Taivano žmonės labai draugiški ir paslaugūs, bet labai kuklūs. Be to, ypatingai punktualūs ir griežtai laikosi taisyklių, tvarkaraščių. Kalbant apskritai apie Taivaną, įspūdį padarė šalies siekis kurti glaudžius santykius su kitomis valstybėmis – per investicijas, IT sprendimus, įrangą ir „know how“ (angl. žinias).

Kokių minčių parsivežėte iš Taivano?

Priešpaskutinę stažuotės dieną turėjome apibendrinti savo patirtį. Tiesą sakant, padariau išvadą, kad Lietuvoje esame tikrai labai pažengę į priekį medicinos srityje – turiu omenyje, gydymo metodus, vaistus, technikas. Todėl ateityje turėtume semtis pavyzdžio ir kasdieniame darbe naudoti daugiau DI įrankių tiek rutininiams darbams atlikti, tiek įvairių duomenų analizei, kuri palengvintų ir suefektyvintų diagnostiką. Apskritai, manau, Taivanas gali būti puiki šalis tiek stažuotis ir pasisemti žinių bei idėjų, tiek bendradarbiauti.