Dirgliosios žarnos sindromas: būtinas naujas gydymas(2)

Pasak JAV Maisto ir vaistų administracijos FDA (The U.S. Food and Drug Administration), vis dar neatrasta tiksli priežastis bei vaistas nuo dirgliosios žarnos sindromo, varginančio daugelį žmonių, yra itin opi problema – rašo upi.com.

Reklama

Dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmu ar diskomfortu, susijusiu su pakitusia išmatų konsistencija bei tuštinimosi dažniu. Skausmas jaučiamas dažniausiai apatinėje pilvo dalyje, spazminio ar maudžiančio pobūdžio, dažnai sukeliamas valgymo (nepriklausomai nuo maisto sudėties). Būdinga, kad diskomfortas praeina pasituštinus ar išėjus dujoms. Tuštinimosi sutrikimai gali pasireikšti tiek vidurių užkietėjimu (būdingas nevisiško pasituštinimo jausmas), tiek viduriavimu (dažniausiai rytais ar iškart po valgio, taip pat išmatose būna skaidrių gleivių). Galimi ir su kitomis organų sistemomis susiję simptomai, pavyzdžiui, dažnas šlapinimasis ar galvos skausmas.

Kadangi nėra išskirtinių klinikinių, biocheminių, morfologinių ar patofiziologinių požymių, dirgliosios žarnos sindromas nustatomas vadovaujantis diagnostiniais kriterijais, sudarytais remiantis būdingais simptomais, ir atmetant kitas ligas. Nesant vienos priežasties, taip pat nėra ir vieno efektyvaus vaisto, kuris panaikintų visus ligos simptomus. Dabar pacientams stengiamasi padėti nemedikamentiniu būdu (nustatant ir padedant kovoti su ligą provokuojančiais psichosocialiniais veiksniais, pateikiant mitybos rekomendacijos) bei medikamentais (spazmolitikais, vaistais nuo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, kartais ir antidepresantais). Reikia nepamiršti, kad sergantieji dirgliosios žarnos sindromu dažnai kenčia ir nuo depresijos. Tada kyla klausimas, o kuri liga prasidėjo pirma? Vis dėlto, pasak gydytojų, abiem atvejais antidepresantai nebūtų tinkamiausias gydymas.

„Naujos terapijos sukūrimas yra labai reikalingas sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu. Atliekama vis daugiau tyrimų siekiant išsiaiškinti, kas ir kaip išprovokuoja simptomų pasireiškimą individualiam pacientui. Dabar ypatingas dėmesys ieškant efektyviausio gydymo skiriamas mitybai, nes kai kuriems pacientams simptomus akivaizdžiai sukelia tam tikri maisto produktai. Dažniausiai tai yra daug angliavandenių turintys arba pieno produktai, kartais aštrus ar riebus maistas, taip pat kava ir alkoholis. Dirgliosios žarnos sindromas nepanašus į kitas lėtines būkles (pavyzdžiui, arterinę hipertenziją), nes yra nuolat kintantis. Kartais gali praeiti visai negydomas, bet gali ir vėl atsirasti po keleto mėnesių“, – komentavo gydytoja gastroenterologė Tara Altepeter iš FDA.

Taigi visuomet prieš griebiantis vaistų svarbu išmėginti kitas priemones. Patariama pirmiausiai atidžiai įvertinti savo mitybą: galbūt net nedideli jos pokyčiai grąžins gerą savijautą.