Diskusija dėl abortų: žmogus – ne kvailelis, Seimo nariai – ne išminčiai?

Principas „valstybė žino geriau“ menkina Seimą, o Seimo narius stato į komišką padėtį. Piliečiai nėra kvaileliai, kurie patys negali priimti sprendimo. Taip, paklaustas apie naują siūlomą nėštumo nutraukimo tvarką, LRT.lt tvirtina filosofas prof. Leonidas Donskis. Tuo metu Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė abejoja, ar piliečiai gali priimti protingus sprendimus.

Reklama

„Žmogus yra labai savarankiškas. Jis, pavyzdžiui, nusprendžia, nužudyti kaimyną ar ne. Bet už tai yra straipsnis Baudžiamajame kodekse“, – lygina konservatorė.

Su tokia nuomone nesutinka L. Donskis. Jo nuomone, Seimo kišimasis į privačią piliečių erdvę yra nesuvokiamas.

„Jeigu Seimo nariai mano, kad turi universalų receptą visoms pasaulio situacijoms, jie klysta. Žmonės pajėgūs sprendimus priimti ir patys. Gerbiu moters išmintį ir teisę pačiai nuspręsti, ką ji nori ir turi daryti“, – priduria L. Donskis.

Abortų klausimas Lietuvoje vis sugrįžta į Seimo narių darbotvarkę. Kiek nurimus diskusijoms dėl visiško abortų uždraudimo, imta siūlyti keisti nėštumo nutraukimo tvarką. Ją patvirtinus, kiekviena moteris, nusprendusi darytis abortą, privalės 72 val. „apmąstyti“ savo sprendimą.

Biopolitika Seime – visiška atgyvena

Į moters reprodukcinę sveikatą būtina žiūrėti blaiviomis XXI a. žmonių akimis. Valstybės noras prisiimti išmintingesnės pusės vaidmenį yra, švelniai tariant, neįtikinantis, mano L. Donskis. Filosofo žodžiais, tai stipriai sumenkina Seimą, Seimo narius stato į pakankamai komišką padėtį, o piliečiai laikomi kvaileliais, kurie patys negali apsispręsti.

„Moters reprodukcinė sveikata Lietuvoje nėra tinkamai traktuojama ir gerbiama. Valstybės institucijos ir politikai tikrai nėra tie, kurie žino geriau: reikėtų atsisakyti šios iliuzijos“, – LRT.lt aiškina filosofas.

L. Donskį stebina, kai abortų klausimas yra keliamas į įstatymų projektų lygmenį, svarstomas Seime. Jo įsitikinimu, turėtų būti labai aiškios, su sveikatos apsaugos sistema sureguliuotos praktikos, visiškai atitinkančios moterų teises ir prioritetus.

„Tai yra daugiau medikų ir moterų reikalas. Ypač moters teisių požiūriu. Bandymai problemą politiziuoti tik parodo, kad politikams eilinį kartą norisi biopolitiką paversti savo darbotvarkės dalimi. Tai – visiška atgyvena“, – tikina profesorius.

Jis priduria, kad yra daugybė kitų klausimų, kuriems būtinas parlamentas, kompetentingų politikų diskusija, o kai diskutuojama apie moters kūną, tai L. Donskiui atrodo amoralu.

„Vyrų debatai apie moters kūną, apie tai, ar darytis, ar nesidaryti aborto, ar darytis jį atitinkamomis sąlygomis, mano manymu, yra ne vyrų reikalas“, – sako L. Donskis.

Kirviu geriau nekapoti

Diskusija dėl abortų turi vykti, o nuo kada užsimezga gyvybė ir kaip ji turėtų būti apsaugoma – fundamentalus etikos klausimas. Taip LRT.lt teigia Seimo narys Remigijus Šimašius. Visgi projektas dėl nėštumo nutraukimo tvarkos jam kelia abejonių.

„Negerai, kai žmogus priima sprendimą, o paskui jo gailisi, tačiau ar galima apsaugoti žmogų nuo tokios klaidos – klausimas ne toks ir paprastas, kad būtų galima imti ir atsakyti“, – svarsto politikas.

R. Šimašiaus nuomone, valstybė turėtų reguliuoti viešąją erdvę, o privačios arba nereguliuoti visai, arba reguliuoti labai mažai.

„Kiek [gyvybės apsauga] yra privati, o kiek – vieša erdvė. Aišku, lengvai galima pasakyti, kad tai yra asmeninis reikalas, kita vertus, jeigu negimusį kūdikį pripažįstame gyvybe, realu, kad tai – bent jau dviejų asmenų santykis. Turint omeny, kad kūdikis turi ir tėvą, tai jau trijų asmenų santykis. Moters teisė priimti tokį sunkų sprendimą yra ne tai, ką valstybė gali ir turi sukontroliuoti“, – įsitikinęs Seimo narys.

Politiko įsitikinimu, valstybei svarbu nepersistengti ir savo bėdas vertinti protingai. Nereguliuoti dalykų, kurių sureguliuoti negali.

„Žinome, kad ir kokios būtų visuomenės nuostatos ir normos, tai yra dalykas, kurį, jeigu negalima padaryti legaliai, padaro nelegaliai. Tokiu atveju pavojus yra dar didesnis. [...] Žmonių norais valstybė negyvena, kaip negyvena ir moters kūne“, – sako R. Šimašius.

Seimo narys pabrėžia, kad valstybė neturi ir negali kištis į visus sprendimus, nepaisant moralės mokesčio. Jo žodžiais, statistika rodo abortų mažėjimą, tab būtina iškelti klausimą, ar esame patenkinti tokia tendencija.

„Galvoju, jeigu abortų mažėja, vadinasi, nėra taip blogai, todėl reikia stengtis tendenciją palaikyti. [...] Sutikčiau, kad gydytojai, kurie susiduria su abortais, turėtų rodyti jautrumą, kad abortas nebūtų lygus kramtomosios gumos nusipirkimui. Bet ar tai daryti įstatymu.... Aš labiau pasisakyčiau už žmogišką faktorių, o ne įstatyminį. Juolab kad tendencija yra gera. Kapodami kirviu, netyčia galime sulaukti ir atvirkštinių tendencijų“, – teigia R. Šimašius.

Jei genocidas, tai ir feminocidas?

Teiginius, kad nėštumas – ne tik moters reikalas, L. Donskis aiškina tuo, jog pasaulyje egzistuoja dvi visiškai priešingos pozicijos, kurios gyvybę traktuoja skirtingai: jas netgi galima pavadinti „dviem nesutaikomomis antropologijomis“.

„Niekada nežinome jos motyvų – moteris gali būti išprievartauta, traumuota pastojimo metu. Ji gali būti išgyvenusi traumas, kurių tikrai nenorės aptarinėti su politikais. [...] Jeigu mėginame šią erdvę kažkaip pasisavinti ir nuspręsti autoritetingai, atsiranda didžiulis pavojus, kad, vertindami iš savo įsitikinimo pozicijų, visas moteris patalpiname į vieną kategoriją. Ne politikai, o moterys turi nuspręsti“, – tikina filosofas.

Vykstant diskusijoms dėl naujos nėštumo nutraukimo tvarkos, atsirado politikų, kurie Lietuvos įstatymais įtvirtintą teisę į abortą apibūdino itin skambia retorika. Viena jų – V. Aleknaitė Abramikienė, kuri abortų darymą sulygino su genocidu.

L. Donskio nuomonė, toks terminų vartojimas yra labai nekorektiškas. Būtina atskirti genocidą, sąmoningą žmonių žudymą, nuo aborto.

„Kai kurie kolegos Europos Parlamente (EP) yra vartoję ir infantocido (kūdikių žudymo, – aut. past.) terminą. [...] Suprantu, ką turi omeny labai tikintys žmonės, bet terminų vartojimas jiems nepadeda. Tai – nei genocidas, nei infantocidas. O kaip tada vadinti reiškinį, kada iš moters, kuri rizikuoja mirti gimdymo metu arba buvo išprievartauta, reikalaujama gimdyti... Feminocidas? Viskas atsiremia į retorinį karą“, – teigia profesorius.

Konservatorė gąsdina: moteris virs „dykuma“

Savo ruožtu V. Aleknaitė Abramikienė teigia, kad per tas 72 valandas moteris turi būti ir konsultuojama. Esą taip galėtų būti išgelbėta bent viena kita gyvybė. Tiesa, konservatorė naujai tvarkai pritaria tik tuo atveju, jeigu ji nėra susijusi su medikamentinio aborto įteisinimu. V. Aleknaitė Abramikienė LRT.lt tvirtina, kad ši procedūra yra itin pavojinga.

LRT.lt: Kokiais šaltiniais remiatės?

V. Aleknaitė Abramikienė: Remiuosi mokslo duomenimis, kuriuos pateikia daugybė specialistų Lietuvoje. Neįvardinsiu pavardžių, gal jų ir neatsimenu. Bet yra apie tai labai daug straipsnių. [Medikamentinis abortas] labai išderina moters organizmą, [...] yra baisus psichologiškai. Moteris po tokio aborto pati namuose surenka kūno dalis, kurias turi nunešti gydytojui. Tas pats, kas nešti lavoną...

LRT.lt: Bet Lietuvoje abortas galimas tik iki 12 savaičių. Jeigu jis daromas pirmosiomis savaitėmis, tai vaisius būna dar tarsi „nedidelis ląstelių kamuoliukas“. Kūno dalių dar tikrai nėra.

V. Aleknaitė Abramikienė: Yra yra... Vis tiek matysite. Ir tai psichologiškai labai blogai veikia. Jis tikrai pavojingas.

Parlamentarė taip pat bando patikslinti savo išsakytą nuomonę dėl genocido. Esą šis terminas galėtų būti vartojamas tada, jeigu preparatų, reikalingų medikamentiniam abortui, vartojimas būtų „visuotinai įteisintas“. V. Aleknaitės Abramikienės įsitikinimu, žmonės rastų būdų, kaip lengvai įsigyti tų vaistų, net neturėdami gydytojo recepto.

„Nepasitikiu skaidrumu. Manau, kad vaistinėse medikamentas vis vien būtų lengvai prieinamas. [Abortą] galiu pateisinti tik, kai mergina išprievartaujama ar pan. [...] Ši procedūra išbalansuoja visą moters hormonų sistemą, ateityje moteris gali tapti „dykuma“. Paskui raudos, kad negali turėti vaikų... Ji raudos, o niekam nerūpės. Supraskite, kad tai yra biznis“, – teigia konservatorė.

Abortai simbolizuoja visuomenės brandą?

Politikės nuomone, visuomenė turi būti informuojama, tik tada galės priimti protingą sprendimą. Ypač daug švietimo reikalauja embriologijos sritis. Dabar, V. Aleknaitės Abramikienės tvirtinimu, neigiami ir mokslo faktai.

V. Aleknaitė Abramikienė: Pavyzdžiui, kad embrionas yra žmogus.

LRT.lt: Tačiau nėra bendros mokslininkų išvados, kada tiksliai prasideda gyvybė

V. Aleknaitė Abramikienė: Gyvybė prasideda nuo ląstelių susijungimo. [...] Ne šašas, ne karpa, o gyvybė. Vertinkit kaip norit. Ne bobučių plektais vadovaujuosi, o mokslu.

LRT.lt: Nors vieną šaltinį ir nors vieną mokslininką galite įvardinti?

V. Aleknaitė Abramikienė: Daug jų yra... [...] Žmonės yra baikštūs sau prisipažinti, kad nužudė. Jų nepasodins į kalėjimą, bet jie yra nusižengę... Vietoje to, kad sau pasakytų, kad padarė negerai, jie neigia faktus. Man juokingiausia yra baimė prisipažinti, kad klydome, kad galbūt reikia ieškoti kitų būtų... Gal reikalauti iš mokslo, kad būtų ieškoma mažiau kenksmingų šeimos planavimo metodų. Juokinga ir paaugliška.

V. Aleknaitė Abramikienė pateikia Lenkijos pavyzdį. Esą tai, jog Lenkijoje uždrausti abortai, rodo, kad šalies visuomenė yra kur kas labiau pažengusi.

„Lenkai yra šiuo požiūriu brandesni... Supraskit, jeigu visuomenė neremtų, valdžia [abortų] neuždraustų. [...] Matyt, ten yra toks supratimas. Lietuvoje jo nėra. Mes turime stengtis informuoti žmones, kad jie kuo rečiau rinktųsi abortą. Lenkai yra brandesni krikščionys ir katalikai. Ne mes juos krikštijome, o jie mus“, – LRT.lt teigia Seimo narė.

Goda Raibytė,

www.lrt.lt