Dr. V. Sidorovas: „Odos vėžį įveikti įmanoma ir sulaukus garbaus amžiaus"

Odos vėžį gydantys specialistai pastebi, kad daugelis žmonių bijo išgirsti vėžio diagnozę, ir tai dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl jie delsia kreiptis į gydytojus. Tačiau onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas pabrėžia – odos vėžys sėkmingai išgydomas ir vyresniame amžiuje. Deja, jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kas mėnesį pas jį apsilanko 5–10 vyresnio amžiaus pacientų, kurių odos vėžys jau yra stipriai pažengęs.

Reklama

„Pacientai, perkopę 70 metų, dažnai sako – kiek man čia jau beliko, gal geriau nieko nedarome? Tačiau nė vienas iš mūsų nežinome, kiek dar liko gyventi. Tad nesibelskite į dangaus vartus anksčiau laiko – odos vėžį būtina gydyti, nepaisant kiek tau metų“, – pataria Lazerinės dermatologijos centro onkodermatologas dr. V. Sidorovas.

Kas suserga dažniausiai?

Medikai atkreipia dėmesį į statistiką – daugiausiai sergančių odos vėžiu yra tarp žmonių, perkopusių 50 metų. Tai yra amžius, nuo kurio onkodermatologai primygtinai siūlo tikrintis kartą per metus.

„Kartais pasvarstome, kad jei visi gyventume iki 100 metų, odos vėžiu sirgtų absoliučiai visi. Pirmiausia ši rizika auga lėtai, tačiau sulaukus 50-ies, sergančiųjų kreivė staiga pasisuka beveik 90 laipsnių kampu ir pradeda sparčiai kilti aukštyn“, – sako onkodermatologas.

Anot jo, su amžiumi mūsų imuninė sistema silpsta, o tai padidina riziką susirgti ne tik odos, bet ir kitų formų vėžiu. Odos vėžio vystymuisi didžiausią įtaką daro ultravioletinių spindulių poveikis. Į didesnę rizikos grupę patenka žmonės, kurie yra turėję nudegimų saulėje, ir tie, kurių pirmos ir antros kartos giminaičiams jau buvo diagnozuotas odos vėžys.

Dr. V. Sidorovo teigimu, tikrinantis kartą per metus, tikimybė aptikti odos vėžį dar pirmoje stadijoje išauga iki 80 proc. Diagnozavus ligą laiku, jeigu tai yra epitelinės kilmės navikas (bazalioma arba plokščialąstelinė karcinoma), dažniausiai auglį pakanka pašalinti lazeriu. Po pusvalandį trunkančios procedūros žmogus ir toliau gyvena pilnavertį gyvenimą.

Vyriausiam pacientui – 85 m.

Onkodermatologas atkreipia dėmesį, kad gydant vyresnį žmogų viską labiausiai apsunkina paciento gretutinės ligos, kurios dažniausiai atsiranda su amžiumi.

„Klasikinis gydymo metodas, diagnozavus odos vėžį, yra chirurginis. Jei navikas nedidelis, kurį mes galime pašalinti naudojant vietinę nejautrą, mums netrukdo nei žmogaus amžius, nei jo gretutinės ligos. Deja, labai daug vyresnio amžiaus žmonių ateina jau su uždelstais atvejais, kuomet reikia sudėtingesnės operacijos. Tuomet dažnai reikia bendros nejautros ir visą parą budinčio anesteziologo reanimatologo. Tai kol kas įmanoma tik ligoninėse“, – patirtimi dalijasi Lazerinės dermatologijos centro onkodermatologas.

V. Sidorovas prisimena vyriausią gydytą pacientą, kuriam buvo beveik 85-eri. Jis neturėjo didelių gretutinių ligų, odos vėžys buvo diagnozuotas pirmoje stadijoje, todėl po nedidelės operacijos grįžo į pilnavertį gyvenimą.

„Iš patirties žinau, kad vyresni žmonės labai retai ateina pasitikrinti patys. Net ir atsiradus akivaizdžiai įtartinam dariniui, jie sako artimiesiems – man neskauda, kam dėl to sukti galvą? Sergant odos vėžiu tikrai neskauda, o kol neskauda, tol žmogus dažnai linkęs į tai žiūrėti pro pirštus. Tai yra atsakymas, kodėl turime tiek daug uždelstų atvejų“, – pastebi gydytojas.

Jis atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmogui ne visuomet galima paskirti radikalų gydymo būdą, tačiau kiekvieną kartą ieškoma geriausio sprendimo. Šiandien jau yra tam tikrų chemoterapijos preparatų, kurie taip pat leidžia gydyti sudėtingas odos vėžio formas. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai atlikti operaciją būna per daug rizikinga.

„Amžius tikrai neturėtų būti kliūtis gydytis odos vėžį. Jei tau yra 80, tai nereiškia, kad negali gyventi dar 30 metų. Gydymas gali suteikti galimybę pratęsti gyvenimą ir pagerinti jo kokybę“, – įsitikinęs onkodermatologas.

Kada būtina skubiai kreiptis į medikus?

Norint išvengti uždelstų odos vėžio atvejų, V. Sidorovas sako, kad reikėtų atsiminti dvi pagrindines taisykles. Skubiai į medikus būtina kreiptis tuo atveju, jei ant odos pasirodo naujas darinys ar naujas apgamas, kuris nepanašus į kitus apgamus, arba tuomet, kai atsirado žaizda ir nesugyja per 2 mėnesius. Pasak gydytojo, svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl daugybės odos darinių kartais sunku atskirti, kurie iš jų yra nauji, o kurie – jau buvę. Todėl būtina kreiptis į specialistus, jei pastebima, kad darinys ar dėmė pasikeitė ir tapo kitokia nei anksčiau.

„Mūsų organizmas yra nuostabus – atsiradusias žaizdas įprastai pats užgydo per dvi savaites. Net ir vyresniame amžiuje žaizdos tikrai sugyja greičiau nei per mėnesį. Tad jei turite žaizdą, kuri nesugyja jau kelis mėnesius, nelaukite ir kuo skubiau pasirodykite gydytojui. Taip pat labai svarbu atsiminti, kad vyresniame amžiuje labai retai atsiranda nauji apgamai. Todėl, jei pastebėjote naują apgamą ir jis visiškai nepanašus į jau turėtus apgamus, tai – irgi rimtas signalas pasitikrinti“, – pastebi gydytojas.

Paklaustas, kiek žmogus gali gyventi su negydomu odos vėžiu, V. Sidorovas sako, kad tai sunkiai prognozuojama, nes viskas priklauso nuo odos vėžio formos.

„Yra labai skirtingi odos vėžio tipai – vieni agresyvūs, kiti ne. Melanoma yra vienas pikčiausių, kuris greitai metastazuoja ir palaipsniui pažeidžia visus organus. Jei odos vėžio forma nėra agresyvi, pavyzdžiui, bazalioma, ją galima gydyti planine tvarka. Esu matęs žmonių, kurie turi pusės kumščio dydžio bazaliomą ir su ja gyvena 10 metų. Tačiau su odos vėžiu nereikėtų juokauti“, – sako  onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad atvykę pacientai dažnai teigia, jog keistas darinys ant jų kūno atsirado prieš pusmetį, nors akivaizdžiai matyti, kad jis jau yra 7–8 metų senumo. Tiesa, tokiais atvejais onkodermatologas nemato reikalo moralizuoti ar priekaištauti žmogui. „Belieka mintyse padėkoti, kad žmogus pagaliau ryžosi kreiptis pagalbos“, – sako dr. V. Sidorovas.