Drastiškai mažėja vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas – kaltas ne tik karantinas

Mokslininkai įspėja, kad karantino metu labai sumažėjo vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas ir padidėjo pasyviai praleistas laikas (PPL). „Jis didėja drastiškai, nes vaikai ir anksčiau daug sėdėdavo pamokose ir prie kompiuterio, dabar dar labiau, nes vyksta nuotolinis mokymasis“, – sako Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas.

Reklama

Pasak profesoriaus, viso pasaulio mokslininkai baiminasi, kad COVID-19 pandemijos metu atsiradę pokyčiai neįsitvirtintų vaikų elgsenoje visam laikui. „Ir psichologai sako, kad naujas įprotis vidutiniškai susiformuoja per du mėnesius, o mes karantine jau esame gerokai ilgiau. Pamoka prie kompiuterio, per pertraukėlę – ant sofos su žaidimų planšete ar mobiliuoju telefonu, po to – vėl prie kompiuterio. Ateityje dėl tokių susiformavusių įpročių galime turėti dar daugiau problemų su kūno masės indeksu (KMI), nutukimu ir t. t. Vaikai tiesiog įpras nejudėti“, – savo įžvalgomis dalinasi prof. dr. A. Emeljanovas.

Atsakomybė – ir tėvams, ir mokytojams

Anot mokslininko, fizinio ugdymo arba pradinių klasių mokytojų laukia didžiulis iššūkis, nes jų pareiga kiek įmanoma labiau skatinti mokinių fizinį aktyvumą, nes tai yra vienas iš pagrindinių fizinio lavinimo ugdymo tikslų. „Labai norėtųsi, kad mūsų visa visuomenė nepamirštų, kad fizinis ugdymas yra aktyvi veikla, ne referatų rašymas, ne kažkokių taisyklių mokymasis. Būtent fizinio ugdymo pamokoje privalome ugdyti vaikus per fizinį aktyvumą. Kartais mokytojai ir tėvai užsimiršta, kad vaikams reikia judėti, ir nesvarbu, ar pamokos vyksta nuotoliniu būdu, ar gyvai sporto salėje, stadione“, – tvirtina prof. dr. A. Emeljanovas.

Mokslininkas įsitikinęs, kad kelių per savaitę vykstančių pamokų toli gražu neužtenka. „Mokytojai turėtų priminti ir vaikams, ir tėvams apie fiziškai aktyvesnes pertraukas, kad vaikai išeitų į lauką pasivaikščioti, kad pajudėtų, pasportuotų. Tą gali daryti ir kartu su tėvais. Pertraukėlės tarp pamokų, nors ir trumpos, bet turėtų būti aktyvios“, – pataria profesorius. Jo teigimu, suaugusieji dabar irgi mažiau fiziškai aktyvūs, daug sėdi, mažiau išeina, rečiau su kažkuo susitinka, todėl pagrįsta baimė, kad tai netaptų įpročiu.

PSO: fizinis aktyvumas mažėja, KMI didėja

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikų fizinis aktyvumas mažėja. Tokios tendencijos vyravo ir iki karantino. Be to, didėja KMI, daugėja vaikų, turinčių antsvorį ar nutukimą. „Ši tendencija pastebima visame pasaulyje ir būdinga visoms vaikų amžiaus grupėms. Mūsų vaikai stambėja. Kaip gerai jie dabar besijaustų, bet ateityje tai gali iššaukti nemažai sveikatos problemų“, – sako prof. A. Emeljanovas.

Fizinio aktyvumo rekomendacijos vaikams

PSO rekomenduoja vaikams mažiausiai 1 valandą per dieną turėti nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo fizinę veiklą. Taip pat ir savaitgaliais. Mažiausiai 3 kartus per savaitę rekomenduojami tam tikri pratimai kaulų griaučių raumenų sistemai: atsispaudimai, atsilenkimai, šuoliukai ir pan.

Anot prof. dr. A. Emeljanovo, fizinis aktyvumas skirstomas į 3 porūšius. „Mažas fizinis aktyvumas – tai yra bet kokia aktyvi veikla, vidutinis – kai bėgdamas dar gali kalbėtis. Didelis fizinis aktyvumas – kai bėgi ir jau ne iki kalbų. Šiek tiek prakaituoji, bet dar gali tęsti bėgimą“, – paaiškina mokslininkas. Pasak jo, tokį išaiškinimą labai gerai supranta ir vaikai.

Fiziškai aktyvūs vaikai ir mokosi daug geriau

Fizinio aktyvumo nauda vaikams yra visapusiška. Ji daro teigiamą poveikį įvairių ligų prevencijai, sveikatos vertinimui, jų kognityvinei raidai bei akademiniams pasiekimams. „Kitaip tariant, kuo vaikas yra fiziškai aktyvesnis, tuo tikimybė, kad jis galės mokytis geriau irgi yra didesnė. Fizinė veikla padidina savivertę, sureguliuoja nerimo ir streso lygį, normalizuoja psichologinę būklę, kas dabar ypač aktualu, kai sėdime visi uždaryti, suirzę, sudirgę“, – įsitikinęs profesorius.

Jis rekomenduoja turėti kuo didesnį fizinį aktyvumą, o dar geriau – aktyviai judėti lauke. Labai gerai, kai vaikai sportuoja kartu su tėvais, nes tuo pačiu ir tėvai šiek tiek atsipalaiduoja, prasiblaško, būdami gamtoje, o tai užtikrina geresnį miegą ir poilsį.

Prof. dr. A. Emeljanovas sako, jog yra tyrimų, įrodančių, kad fizinis aktyvumas sureguliuoja net ir hiperaktyvių vaikų elgesį. „Hiperaktyvių vaikų daugėja, tai irgi yra nustatyta tyrimais. Aktyviai judėdami šie vaikai „išsikrauna“, tada kitose veiklose jie jau būna ramesni“, – tvirtina mokslininkas.

Fizinis aktyvumas nulemia fizinį pajėgumą

Pasak profesoriaus, fizinis aktyvumas tai yra bet kokia veikla, kai energijos sunaudojama daugiau nei ramybės būsenoje. Fizinis pajėgumas – tai jau yra fizinio aktyvumo rezultatas. Tai sugebėjimas atlikti fizinį darbą, kuris priklauso nuo įgimtų (genetikos) ir įgytų (per fizinį aktyvumą) ypatybių. „Jis priklauso nuo to, kiek mes sportuojame, kaip maitinamės, kokioje aplinkoje gyvename. Mano kartu su kolegomis atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas daro įtaką fiziniam pajėgumui. Tikrai netrūksta įrodymų, kad fizinis pajėgumas vaikystėje gali užkardyti tam tikras ligas suaugus. Jeigu silpnas vaikas, yra tikimybė, kad suaugęs jis turės daugiau sveikatos problemų“, – teigia mokslininkas.

Nedžiuginantys tyrimų rezultatai

Prof. dr. A. Emeljanovas kartu su Lietuvos sporto universiteto kolegomis prieš keletą metų yra atlikęs mokslinę studiją, kurioje buvo vertinami vaikų fizinio pajėgumo rezultatai per 20 metų. Mokslininkai ketina duomenis atnaujinti ir šį rudenį. Bus įvertinti ir trečiojo dešimtmečio pokyčiai. Studijos rezultatai nebuvo džiuginantys. Duomenys rodė, kad praktiškai visos vaikų fizinės ypatybės per 20 metų tik prastėjo, išskyrus pusiausvyrą. „Ta išvada šiek tiek nustebino, nors pusiausvyra galimai pagerėjo dėl vaikų žaidžiamų kompiuterinių žaidimų, nes šimtai tūkstančių atliktų smulkiosios motorikos judesių galėjo pagerinti pusiausvyrą per centrinę nervų sistemą“, – sako mokslininkas.

Specialistas tikisi, kad šis rodiklis ir toliau nesuprastės, nes vaikai gana noriai važinėja riedžiais, riedučiais, paspirtukais, o jie tikrai gerina pusiausvyrą, nors apie tai ir nesusimąstoma. „Specialius pusiausvyros pratimus tikrai mažai kas daro, nors labai reikėtų, ypač senjorams“, – teigia A. Emeljanovas.

Jo teigimu, visos kitos mokslinėje studijoje vertintos vaikų fizinės ypatybės arba nekito, arba prastėjo. „Vienas labiausiai gąsdinančių rezultatų – suprastėję širdies ir kraujagyslių sistemos būklę atspindinčio ištvermės testo duomenys. Kai kuriose amžiaus grupėse rezultatai suprastėjo net 40 proc. Tai kelia didžiulį nerimą“, – sako profesorius.

Neabejotina fizinio aktyvumo nauda

Prof. dr. A. Emeljanovas įsitikinęs, kad vaikų fizinis aktyvumas yra labai naudingas ne tik asmeniškai kiekvienam mažajam piliečiui, bet ir visai visuomenei. „Kuo fiziškai aktyvesnis vaikas, tuo jis bus fiziškai aktyvesnis suaugęs žmogus. Tai rodo tyrimai. Kuo fiziškai aktyvesnis suaugęs, tuo jis yra produktyvesnis, taip pat – jis laimingesnis“, – tvirtina mokslininkas.

Pasak jo, fizinis aktyvumas užtikrina geresnę nuotaiką ir psichologinę būseną, o tai lemia ir finansinę gerovę. „Kiekvienas aktyvus, sveikas ir laimingas žmogus prisideda ir prie visos visuomenės gerovės. Nes jis pigiau kainuoja valstybei, sveikatos apsaugos sistema sutaupo, nes jo nereikia gydyti. Rečiau lankysis pas gydytojus, mažiau reikės operacijų, mažiau kompensuojamų vaistų“, – įsitikinęs profesorius.

Ekspertas teigia, kad fizinio aktyvumo užuomazgos prasideda vaikystėje, todėl ikimokyklinio ugdymo, pradinių klasių ir fizinio ugdymo mokytojų atsakomybė yra didžiulė. Svarbus ir šeimos pavyzdys. Jeigu mokyklos suolą paliks fizinio aktyvumo naudą suvokiantis jaunas žmogus, toks jis bus ir suaugęs, taip auklės ir savo vaikus, rodydamas pavyzdį.

Pasak mokslininko, atsakomybė dėl fizinio aktyvumo tenka ir politikos priėmėjams: jie turėtų prisidėti, gerindami fiziniam aktyvumui palankią aplinką, investuodami į jos infrastruktūrą, didindami fizinio ugdymo pamokų skaičių ir neformalaus fizinio ugdymo prieinamumą kuo daugiau vaikų. Jie ir patys galėtų būti fizinio aktyvumo skatinimo pavyzdžiai.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis