Mėnesinės: ką kiekviena moteris turėtų žinoti

Ar žinojote, kad vidutinė moteris per savo gyvenimą praleidžia apie 6,5 metų menstruodama? Šis įspūdingas skaičius parodo, kiek daug laiko moterų kūnas skiria šiam natūraliam procesui. Tačiau, nepaisant mėnesinių dažnumo, daugelis moterų vis dar turi klausimų ir abejonių apie savo ciklą. Šiame straipsnyje aprašome kaip geriau suprasti savo kūną ir rūpintis savo sveikata.

Reklama

Moters ciklas: ką svarbu žinoti nuo pirmųjų mėnesinių

Pirmosios menstruacijos, dar vadinamos menarche, paprastai prasideda 11-15 metų amžiuje. Tai ženklas, kad mergaitės kūnas pradeda ruoštis galimam nėštumui. Tačiau kiekvienos merginos organizmas yra unikalus, todėl mėnesinių pradžios laikas gali skirtis.

Menstruacinis ciklas skaičiuojamas nuo pirmosios kraujavimo dienos iki kito kraujavimo pradžios. Nors dažnai kalbama apie 28 dienų ciklą, iš tiesų normalus ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų. Pačios mėnesinės paprastai tęsiasi 3-7 dienas. Svarbu žinoti, kad pirmuosius porą metų po menarche ciklas gali būti nereguliarus. Tai normalu, kol organizmas prisitaiko prie naujų hormoninių pokyčių. Laikui bėgant, dauguma moterų pastebi, kad jų ciklas tampa labiau nuspėjamas.

Ovuliacija – kitas svarbus ciklo etapas – įvyksta maždaug ciklo viduryje. Šiuo metu kiaušidė išskiria kiaušinėlį, ir moteris yra vaisingiausia. Kai kurios moterys jaučia lengvą skausmą ar pastebį nedidelį kraujavimą ovuliacijos metu. Stebėti savo ciklą yra naudinga praktika. Tai padeda geriau suprasti savo kūną, numatyti mėnesines ir pastebėti bet kokius neįprastus pokyčius. Šiuolaikinės programėlės telefonuose gali padėti lengvai sekti ciklo datas ir simptomus.

Mėnesinių skausmas ir gausumas: kada sunerimti?

Daugelis moterų patiria tam tikrą diskomfortą mėnesinių metu. Lengvas pilvo, nugaros ar kojų skausmas yra įprastas reiškinys. Šie nemalonūs pojūčiai, vadinami dismenorėja, atsiranda dėl gimdos susitraukimų, kurie padeda pašalinti jos gleivinę.

Tačiau kartais skausmas gali tapti stiprus ir trukdyti kasdienei veiklai. Jei skausmas:

● Tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas

● Yra toks stiprus, kad trukdo dirbti ar mokytis

● Nepalengvėja vartojant įprastus nuskausminamuosius

Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju ginekologu. Stiprus mėnesinių skausmas gali būti endometriozės ar kitų sveikatos sutrikimų požymis.

Kalbant apie kraujavimo gausumą, kiekvienos moters patirtis yra individuali. Vidutiniškai per mėnesines netenkama 30-80 ml kraujo. Kraujavimas laikomas gausiu, jei:

● Tenka keisti higieninę priemonę kas 1-2 valandas

● Mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas

● Pastebimi kraujo krešuliai, didesni nei 2,5 cm

Gausios mėnesinės gali sukelti mažakraujystę, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

● Nuovargis ir silpnumas

● Dažnas širdies plakimas

● Odos blyškumas

Jei pastebite šiuos simptomus ar jus neramina mėnesinių gausumas, vėlgi rekomenduojama kreiptis į ginekologą. Gydytojas gali pasiūlyti įvairių gydymo būdų, nuo hormoninių kontraceptikų iki geležies papildų.

Išskyrų spalvos kalba: ką reiškia rudos, rožinės ar baltos išskyros?

Moters organizmas nuolat keičiasi ciklo metu, o išskyros yra vienas iš būdų, kaip kūnas praneša apie savo būklę. Baltos arba skaidrios išskyros dažniausiai yra normalios ir rodo, kad organizmas natūraliai valo makštį. Jų konsistencija gali kisti nuo vandeningos iki tirštos ir lipnios, priklausomai nuo ciklo fazės. Ovuliacijos metu išskyros gali priminti kiaušinio baltymą – tai ženklas, kad esate vaisingiausia.

Rudos išskyros dažnai pasirodo prieš mėnesines arba joms pasibaigus. Tai seno kraujo žymė ir paprastai nėra pavojinga. Tačiau jei rudos išskyros kartojasi ne mėnesinių metu, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Rožinės išskyros gali atsirasti ovuliacijos metu dėl trumpalaikio kraujavimo. Jos kartais pasirodo ir ankstyvojo nėštumo metu. Jei rožinės išskyros pasirodo nereguliariai arba su skausmu, reikėtų kreiptis į ginekologą.

Geltonos arba žalsvos išskyros gali būti infekcijos požymis, ypač jei turi nemalonų kvapą. Jas dažnai lydi niežėjimas ar dirginimas. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pilkos išskyros gali rodyti bakterinę vaginozę, ypač jei turi žuvies kvapą. Šią būklę būtina gydyti, todėl svarbu kreiptis į specialistą.

Nereguliarios menstruacijos: priežastys ir sprendimai

Nors daugelis moterų turi reguliarų menstruacinį ciklą, nereguliarios mėnesinės nėra retas reiškinys. Ciklas laikomas nereguliariu, jei jo trukmė nuolat kinta daugiau nei 7-9 dienomis, arba jei mėnesinės atsiranda rečiau nei kas 21 dieną ar dažniau nei kas 35 dienas.

Nereguliarias menstruacijas gali sukelti įvairios priežastys. Dažniausia jų – hormoniniai pokyčiai, ypač paauglystėje, prieš menopauzę ar po gimdymo. Intensyvus fizinis ar emocinis stresas taip pat gali sutrikdyti normalų hormonų balansą ir paveikti mėnesinių ciklą. Staigūs svorio pokyčiai, tiek greitai numetus, tiek priaugus daug svorio, gali turėti įtakos menstruacijų reguliarumui.

Pernelyg intensyvus sportas ar maitinimosi sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija, dažnai sutrikdo menstruacinį ciklą. Kai kurios medicininės būklės, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), skydliaukės problemos ar gimdos ligos kaip mioma ar endometriozė, taip pat gali būti nereguliarias mėnesines sukeliančios priežastys.

Jei pastebite, kad jūsų mėnesinės tapo nereguliarios, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą. Streso mažinimas, subalansuota mityba ir reguliarus, bet ne per intensyvus fizinis aktyvumas gali padėti atkurti ciklo reguliarumą. Šie pokyčiai ne tik gali pagerinti mėnesinių reguliarumą, bet ir bendrai teigiamai paveikti jūsų savijautą bei sveikatą.

Tačiau jei mėnesinės išlieka nereguliarios ilgesnį laiką, arba jei kartu pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip stiprus skausmas ar labai gausus kraujavimas reikėtų apsilankyti pas daktarą konsultacijai.

Kada kreiptis į gydytoją dėl mėnesinių sutrikimų?

Nors mėnesinės yra natūralus procesas, kartais gali atsirasti sutrikimų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį. Štai keletas situacijų, kai reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:

● Jei mėnesinės staiga tampa labai gausios ar skausmingos. Tai gali būti įvairių sveikatos problemų, įskaitant endometriozę ar gimdos miomas, požymis.

● Jei tarp mėnesinių atsiranda neįprastas kraujavimas ar tepliojimas. Šie simptomai gali rodyti hormonų disbalansą ar net ankstyvąją nėštumo stadiją.

● Jei mėnesinės dingsta ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui (išskyrus nėštumo atvejus). Tai vadinama amenorėja ir gali būti susiję su įvairiomis sveikatos būklėmis, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą ar skydliaukės sutrikimus.

● Jei mėnesinių ciklas staiga pasikeičia – tampa daug trumpesnis (mažiau nei 21 diena) arba ilgesnis (daugiau nei 35 dienos). Tokie pokyčiai gali rodyti hormonų disbalansą.

● Jei atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje, ypač jei jis lydimas karščiavimo ar pykinimo. Tai gali būti ženklas, kad reikia skubios medicininės pagalbos.

● Jei pastebite neįprastas, nemalonaus kvapo išskyras, kurios gali būti lydimos niežėjimo ar deginimo pojūčio. Tai gali rodyti infekciją, kurią būtina gydyti.

● Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, silpnumą ar galvos svaigimą mėnesinių metu. Šie simptomai gali rodyti mažakraujystę dėl gausių mėnesinių.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienos moters organizmas yra unikalus, ir tai, kas vienai yra normalu, kitai gali būti neįprasta. Jei kyla abejonių dėl savo mėnesinių ar bet kokių su jomis susijusių simptomų, visada geriau pasikonsultuoti su ginekologe. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai taip pat yra svarbi moters sveikatos priežiūros dalis.