Du požiūriai apie gyvenimą po reformos: taupome ar atiduodame didžiosioms ligoninėms? (3)

Nuo 2003 m. pradėta vykdyti sveikatos sistemos reforma iš tiesų padeda taupyti pinigus ir sudaro sąlygas kelti medikų atlyginimus ar tiesiog perskirsto tuos pačius pinigų srautus iš rajonų ligoninių į didžiąsias, kurios ir taip jau gyvena gerai? Skirtingais požiūriais apie jau įvykusius reformos etapus bei apie laukiamą 4-ąjį dalijasi Lietuvos rajonų ligoninių gydytojų asociacijos pirmininkas, vadovaujantis Pakruojo ligoninei, Vygantas Sudaris ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Reklama

Vygantas Sudaris: įvyko pinigų perskirstymo reforma

Ankstesnių sveikatos sistemos reformos etapų metu Jūsų vadovaujamoje įstaigoje buvo panaikinti ir akušerijos, ir chirurgijos skyriai. Kaip vertinate šiuos pokyčius po penkerių metų?

Akušerijos skyrių buvome panaikinę jau seniai, patys savo iniciatyva. O 2010 m. priverstinai Vyriausybės nutarimu buvo uždarytas ir chirurgijos stacionaras (dienos chirurgija liko), nebeteikiamos ir 2-ojo lygio reanimacijos paslaugos. Pokyčius vertinu dviprasmiškai. Nelygu, kokį keliame reformos tikslą. Pažiūrėję į praeitį ir dabartį matome, kad paslauga nuo mūsų gyventojų nutolo, ypač – regionuose. Žmonės turi važiuoti į kitas gydymo įstaigas Šiauliuose ar Panevėžyje, sumažėjo mūsų apimtys.

Ar žmonėms tenka vykti į gydymo įstaigas toliau nei 50 km?

Atstumai iki artimiausių įstaigų kaip ir neviršija 50-ies km, kaip kad ir buvo numatyta, bet žmonėms iškilo problemų patekti pas reikalingus specialistus. Tenka gerokai ilgiau laukti, kol bus priimti. Juk kuo didesnė ligoninė, tuo didesnis fabrikas. Kita vertus, vis kalbama, kad atliekant mažiau operacijų neva nukenčia chirurgijos paslaugų kokybė. Tačiau yra begalė ligų, smulkių patologijų, kur pakanka chirurginės priežiūros, ir operacijų net nereikia atlikti.

Ar teko matyti trečiojo reformos etapo rezultatų analizę?

Ne, nors dar ministras Algis Čaplikas buvo žadėjęs ją pateikti.

Ar Pakruojo bei kitos rajonų ligoninės patyrė finansinį palengvėjimą, panaikinus kai kuriuos skyrius?

Mums buvo bandoma įteigti, kad sutaupysime Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, bet realiai, sumažėjus suteikiamų paslaugų, sumažėjo ir mūsų finansavimas. Dar prieš penkerius metus sakiau, kad vyksta pinigų perskirstymo reforma, keistai sutampanti su Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigų atėjimu į Lietuvą. Ir tada reformos laikas sutapo su ES pinigais, ir dabar. Juk didžiosioms ligoninėms užtenka prisijungti vieną kitą mažesnę, ir jau galima bandyti gauti europinius pinigus. Galbūt aš čia skelbiu sąmokslo teoriją, bet sutapimų nenuneigsi. Taigi didžiosios ligoninės ir iki reformos gyveno gerai, ir dabar gyvena dar geriau.

Reformos šalininkai kalba apie beprasmį neefektyviai veikiančių skyrių išlaikymą, patalpų šildymą. Ar ir šiuo atžvilgiu nepajutote, jog sutaupote?

Žinoma, kad ne. Lovos išvažiavo, bet patalpų iš ligoninės juk neišimsi. Kai kurias asimiliavome, pritaikome kitkam. Tačiau pati lova juk valgyt neprašo, o patalpas šildyti reikia bet kokiu atveju. Didžiausios išlaidos patiriamos ne už komunalinius mokesčius, bet darbo užmokesčiams. Turėdami 2-ojo lygio reanimacijos, chirurgijos skyrius, per jų teikiamas paslaugas dar šiek tiek papildomai gaudavome pajamų, o dabar mums dar sunkiau.

Skyrių uždarymus vertinate itin skeptiškai, tačiau pats paminėjote, kad akušeriją savo vadovaujamoje įstaigoje panaikinote savo iniciatyva. Vadinasi, tai nėra taip jau beprasmiška?

Neturėtume vertinti dogmatiškai ir sakyti, kaip Vytautas Kernagis toje dainoje: „Niekas, nieko, niekam, nė su kuo, niekada“. Gimdymas – ne liga. Moteris gali tai suplanuoti ir išvažiuoti anksčiau. Visai kas kita yra su ligomis, kurios žmogų ištinka staiga. Pavyzdžiui, mažiukas vaikas staiga prisigeria vaistų, jį tenka gaivinti dar reanimobilyje, ir kiekviena minutė jam gali būti lemtinga.

Turite omenyje, kad nevykusiai apskaičiavus reformos žingsnius tam tikrais atvejais gali nukentėti žmogaus sveikata ar net gyvybė?

Juk ir dabar, po trečiojo reformos etapo, ne visi pacientai ne visais atvejais nuvažiuodavo iki ligoninės. Tačiau niekas nenori tokių atvejų viešinti, nes bijo būti apkaltinti nesusitvarką su savo darbu ir pareigomis. Ir net paskutiniame susitikime su sveikatos apsaugos ministre gavau pylos už kitokią nuomonę. Nors aš kalbu apie principus, kurie galioja ne vienoje srityje.

Kiek medikų atsidūrė bedarbių gretose po trečiojo reformos etapo? Kuo jie užsiima dabar?

Visos šalies mastu skaičių nežinau, bet mūsų ligoninėje buvo atleista apie 20 darbuotojų, iš jų – 6 anesteziologai. Kadangi gydytojams mūsų įstaiga nebuvo pagrindinė darbovietė, jie sugrįžo dirbti į pagrindines, slaugos personalas perėjo į kitus skyrius ar kitas ligonines arba pasirinko socialinį darbą.

Teko bendrauti su kitais Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos nariais. Jie neslepia baimės, laukdami 4-ojo ligoninių restruktūrizacijos etapo. Dėl ko labiausia nerimaujama?

Visų pirma, kalbama apie vaikų ligų skyrių naikinimą. Atidėkime į šalį svarstymus apie ligoninių pajamas, darbo neteksiančius darbuotojus. Pakalbėkime apie kitas problemas. Kiek padidės greitosios medicinos pagalbos tarnybų krūviai? Visi, – ar pirštą įsipjovė, ar vaikas susirgo, - bus vežami į didesniuose miestuose esančias ligonines! Reikės trigubinti greitosios medicinos pagalbos tarnybų brigadas. Be to, greitoji pacientus nuveža į ligoninę ir palieka. Tad iškils papildomų socialinių problemų tiems žmonėms, kurie nepaguldomi stacionariam gydymui, grįžti į namus, ypač – kaimų gyventojams. Ir kalbant paprastai, greitoji „užsiknis“. Be to, Valstybinė ligoninių kasa (VLK) turės sumokėti ir ligoninei už suteiktas paslaugas, ir greitajai medicinos pagalbai.

O kaip vertinate 4-ojo restruktūrizacijos etapo projekto rengimo bei planuojamo įgyvendinimo tempus?

Tikrai tam nesame pasiruošę. Puiku, mes uždarome skyrius. O ką darys greitoji? Automobilių tiek, kiek reikės, net nėra. Pagaliau, net jei ir būtų, reikia dar kažką pasodinti į tuos automobilius. Taigi būtina ir personalą paruošti. Ir, kaip jau minėjau, didžiosiose ligoninėse jau dabar yra eilių antplūdžiai.

O ką apie visa tai mano sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė? Skaitykite rytoj