Fluoras – vienintelė efektyvi priemonė nuo dantų ėduonies ar baisus nuodas, ypač pavojingas vaikams? Valydamiesi dantis dantų pasta su fluoru būsime sveikesni, išvengdami galimų komplikacijų, ar, priešingai, rizikuojame susirgti aibe ligų, pradedant intelekto koeficiento sumažėjimu ir baigiant vėžiu? Dvi kategoriškos nuomonės išskiria net tos pačios profesijos atstovus – odontologus, ką jau bekalbėti apie kitus specialistus.
Tik nereikia nuryti
UAB „Deodenta“ burnos higienistė Rozana Malyševa „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė dar nesutikusi kolegos, kuris kategoriškai draustų savo pacientams valytis dantis dantų pasta su fluoru, o ir pats jos nenaudotų. „Prieš kokį dešimtmetį buvo reiškiama tokia nuomonė, kad fluoras – nuodingas organizmui, bet dabar visose konferencijose skelbiama, kad jis reikalingas kaip priemonė nuo ėduonies, tik nereikia dantų pastos nuryti, - tvirtino higienistė. – Jei kiekvieną dieną fluorą valgytume, tai kenktų, bet juk tik du kartus per dieną išsivalome dantis“.
O ši medžiaga, pabrėžė portalo pašnekovė, stiprina dantų emalį. „Ir sveikatai tikrai nekenkia, - tikino higienistė. – Nors žinau, kad yra žmonių, kurie iš baimės nenaudoja dantų pastos su fluoru, o pati daug metų tokiomis pastomis valau dantis. Ir kol kas savo praktikoje nesusidūriau su atveju, kad kam nors būtų pakenkęs fluoras“.
R. Malyševos teigimu, dantų valymo priemonėse yra pernelyg mažas fluoro kiekis, kad galėtų pakenkti žmogaus sveikatai.
Tikrų tikriausias nuodas
Vis dėlto uostamiestyje gyvena ir dirba bent jau vienas odontologas, Paulius Deineka, kaip maro vengiantis dantų pastos su fluoru, kurį jis kategoriškai apibūdina vienu vieninteliu žodžiu – „nuodas“. „Aišku, kad jis kenksmingas dantų pastoje kaip toksiška medžiaga. Nuo fluoro dantų emalis iškrenta gabalais. Juk vandenilio fluoridas – rūgštis, ėsdinanti stiklą. Fluoras įeina į antidepresantų sudėtį kaip smegenų funkcijas slopinanti medžiaga. Dirbtinis saldiklis „Aspartam“, naudojamas tam tikruose gėrimuose, gali sukelti virškinimo sutrikimų ar net mirtį, - tvirtino P. Deineka. – Fluoras kenkia ne tik dantų emaliui, bet ir sukelia smegenų veiklos sutrikimus. Negalime kategoriškai teigti, kad jis sukelia cerebrinį paralyžių, bet yra vienas iš faktorių. Naudos didelės iš fluoro tikrai nėra, todėl jo tikrai nereikia naudoti su dantų pasta. Ir nereikia pamiršti, kad burnos ertmėje bet kokios medžiagos labai gerai pasisavinamos“.
Odontologo teigimu, dantų švarai palaikyti pakanka juos tiesiog kruopščiai išsivalyti dantų šepetėliu ir visai be jokios dantų pastos. „Seniau žmonės dantis valydavo su pelenais – ir buvo visai neblogai“, - tvirtino portalo pašnekovas.
P. Deineka savo dantis valo rusiškomis ar kitokiomis dantų pastomis, neturinčiomis fluoro. „Mano vaikai – taip pat, ir visi turime sveikus dantis, - sakė odontologas. – Pažįstu ir daug kolegų, kurie naudoja dantų pastas be fluoro“.
Naudinga, kol ne per daug
Kiekvieno teisė, kokia dantų pastą rinktis – su fluoru ar be, nors Kretingos, Palangos ir kai kurių uostamiesčio mikrorajonų gyventojai pasirinkimo gal ir neturėtų turėti. Mat čia fluoro kiekis geriamajame vandenyje viršija rekomenduojamas normas. Todėl Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė Roberta Tamulevičiūtė nepiktnaudžiauja dantų pasta su fluoru. „Kaitalioju dantų pastos rūšis, ir stengiuosi naudoti tas, kurių sudėtyje nėra fluoro, nes žinau, jog mano gyvenamojoje vietoje ši medžiaga viršija normą geriamajame vandenyje“, - savo pasirinkimą portalui aiškino specialistė.
Pašnekovės teigimu, fluoras naudingas mūsų kaulams ir dantims, nes padeda atkurti danties emalį ir saugo nuo rūgščių poveikio. „Tačiau per didelis fluoro kiekis organizme gali sukelti ir neigiamą poveikį mūsų sveikatai – dantų fluorozę, - tvirtino R. Tamulevičiūtė. - Dantų fluorozės požymiai: baltos linijos arba tamsios dėmės ant danties emalio, matinis danties paviršius, simetriškas dantų pažeidimas, dantų skausmas“.
Anot visuomenės sveikatos specialistės, fluorozė gali atsirasti, jei geriamajame vandenyje ilgą laiką fluoro koncentracija yra didesnė nei 1,5 mg/l, tačiau kita priežastis - blogas burnos išskalavimas arba pastos nurijimas po dantų valymo.
„Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovė atkreipė dėmesį, kad fluoro pakankamai gauname su maistu, jei vartojame kavą, arbatą, soją, špinatus, ryžius, svogūnus, žuvį. „Reikėtų prisiminti, jog fluoras yra reikalingas mūsų organizmui, tačiau per didelis šios medžiagos kiekis gali ir pakenkti, todėl kiekvienas žmogus turėtų pasidomėti, koks fluoro kiekis yra geriamajame vandenyje, - pabrėžė R. Tamulevičiūtė. - Jei jo per daug, dantų priežiūros priemones reikia rinktis su labai mažu fluoro kiekiu arba visai be jo. Vaikams iki trejų metų reikia pirkti dantų pastą be fluoro“.
Fluorozė gresia iki dešimties metų
Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, dantų fluorozė gali išsivystyti danties vystymosi ir formavimosi metu, t. y. iki 8-10 metų amžiaus, todėl besilaukiančioms mamoms ir vaikams iki 10 metų svarbu mažiau gerti tų vandenviečių vandens, vandenį rinktis iš to regiono, kur fluoro kiekis neviršija normos, arba maistui pirkti vandenį buteliais.
AB „Klaipėdos vanduo“ duomenimis, 2010 m. pirmos vandenvietės tiekiamame geriamajame vandenyje fluoridai viršijo nustatytą leidžiamą vertę (iš 59 matavimų rodiklio leidžiamą vertę viršijo 34).
Ligita Sinušienė
ligita@vlmedicina.lt