Mobilusis telefonas – grėsmingas kancerogenas ar nepavojingas gyvenimo elementas?
Kas pavojingiau mūsų sveikatai – cigaretė rankoje ar mobilus telefonas prie ausies? Mokslininkai ir specialistai dalijasi į dvi puses – vienų teigimu, plaučių, gerklės vėžį ir kitokias ligas sukeliantis rūkymas net nelygintinas su kasdieniu prietaisu. Kiti gąsdina, kad penktadalis vaikų jau serga onkologinėmis ligomis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia būtent mobilieji telefonai.
Nematomas priešas
Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės Lolitos Puškorienės teigimu, mobilusis telefonas – paslaptingas mūsų priešas. Ir kuo jis išmanesnis, t. y. kuo daugiau funkcijų turi (vaizdo kamerą, radiją, fotoaparatą, galimybę naršyti internete, parsisiųsti muziką ir pan.), tuo didesnės žalos mūsų organizmui padaro. Tiesa, specialistė pabrėžė, kad moksliniais tyrimais žala dar nepatvirtinta. „Rūkymo žalai įrodyti prireikė 50 metų, o tyrimai dėl mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai atliekami dar tik kelerius metus“, - sakė L. Puškorienė.
Vis dėlto, pasak visuomenės sveikatos specialistės, faktas, kad 23 proc. Lietuvos vaikų nuo 6 iki 7 m. ir net 88 proc. – iki 17 m. naudojasi mobiliaisiais telefonais, nėra toks nekaltas. „Naudojimasis mobiliuoju telefonu pavojingesnis nei rūkymas, ir ypač vaikams, - tvirtina L. Puškorienė. – Vaikų kaulai plonesni, jų organizme – daugiau vandens, todėl elektromagnetinės bangos lengviau ir giliau skverbiasi į organizmą. Elektromagnetinė spinduliuotė yra nematoma, todėl labai apgaulinga. Tačiau nuo jų skleidžiamų bangų atsiranda smegenų veiklos pakitimų, paūmėja alergija, net skatinami vėžiniai susirgimai. Mobilus telefonas – ne pagrindinė vėžio priežastis, bet įtakos jam išsivystyti turi. Telefoną dedame prie galvos, kur yra pagrindinis jos organas – smegenys, o vaikų kaukolės mažesnės, tad ir elektromagnetinių bangų koncentracija didesnė“.
Moteris atkreipė dėmesį, kad galimai būtent nuo dažno naudojimosi mobiliaisiais telefonais tarp vaikų net 21 proc. išaugo vėžinių ligų. Sveikatą veikia ne tik elektromagnetinės bangos. Kalbant mobiliuoju telefonu pakyla kraujo spaudimas, vaikai tampa irzlesni, kalbėdamas tiek suaugęs, tiek vaikas sunkiau orientuojasi aplinkoje. „Tyrimai atskleidė, kad po 2 minučių pokalbio mobiliuoju telefonu 11-13 m. vaikų smegenų aktyvumas išlieka dar 2 valandas, - sakė specialistė. – Vis dėlto iki šiol tarp mokslininkų nesiliauja diskusijos dėl mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai. 50 proc. jų kalba apie ryškią žalą, kita pusė – kad neigiamo poveikio nėra. Tačiau Tarptautinė vėžio organizacija mobiliuosius telefonus pripažino II grupės kancerogenais. O tyrimus šioje srityje šiuo metu atlieka ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), ir Europos Sąjungos (ES) komisija, Šiaurės šalių vyriausybės. Neaišku, kokie rezultatai bus paskelbti“.
L. Puškorienės teigimu, mokslininkai perspėja nėščiąsias, kad besilaukiančiai moteriai labai kenksminga daug kalbėti mobiliuoju telefonu. „Apskritai mobilųjį telefoną reikia naudoti tik tada, kai iš tiesų reikia, o ne pokalbiams apie orą ir paklausti, kaip sekasi. Apie tai geriau pasikalbėti susitikus, - sakė specialistė. – Yra ir kitokios žalos. Pati dirbu mokykloje ir pastebėjau, kad yra labai mažai visiškai sveikų vaikų. Jie kaprizingi, nervingi. Apie tai kalba ir mokytojai. Kai tiriamieji nutraukdavo naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, normalizuodavosi ir jų kraujospūdis. O tiems žmonėms, kurie yra prakalbėję 2000 valandų ir daugiau, smegenų vėžio rizika išauga 270 proc. Taip teigia mokslininkai. Buvo atlikti bandymai su vištų kiaušiniais, šalia kurių 10 centimetrų atstumu buvo padėti mobilieji telefonai ir įjungti budėjimo režimu. Po 3 savaičių kiaušiniams buvo negrįžtamai pakenkta, tad kas gali teigti, jog tas pats aparatas neveikia ir žmogaus embriono?“.
Specialistė pabrėžė, kad ir ligoninėse būtina paisyti ženklų, draudžiančių naudotis mobiliaisiais telefonais, nes jie veikia medicinos aparatūrą. „Nepatartina mobilaus telefono naktį laikyti net tame pačiame kambaryje, kuriame miegama. Nes čia yra bevielis internetas, kompiuteris, radijas, kurie skleidžia daug bangų. Telefono aparatas vis gaudo ryšį, nors jo ir negali priimti, - tęsė pasakojimą L. Puškorienė. – Nuo praėjusių metų rudens JAV ir ES masiškai miršta bitės. Manoma, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos ardo natūralų bičių orientavimosi mechanizmą ir išskridusios iš avilio jos neberanda kelio atgal“.
Tad ką daryti? „Pradinukams apskritai nerekomenduojama turėti mobiliųjų telefonų. PSO rekomenduoja jais nesinaudoti vaikams net iki 16 metų. Jei žmogui nereikalingas nei fotoaparatas, nei radijas ir kt. funkcijos, tegu įsigyja kuo paprastesnį telefono aparatą. Nenešioti telefono prie kūno – kišenėje, ant krūtinės, geriau jį įsimesti į rankinę. Naudotis laisvąja įranga ar bent jau pokalbio sujungimo metu, kai spinduliuotė didžiausia, telefoną laikyti atitraukus nuo ausies. Naudotis telefonu tik ten, kur yra geras ryšys, nes sunkiau gaudydamas ryšį telefonas irgi skleidžia stipresnes elektromagnetines bangas. Nenaudojamą aparatą išjungti“, - patarimų negailėjo specialistė.
Gyvenimo dalis
Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto fizikas docentas Arvydas Kanapickas akcentavo, kad mobiliųjų telefonų sveikatai daromos žalos dar niekas neįrodė. „Kaip žmogaus organizmą veikia elektromagnetinės bangos? Tokiu pat principu kaip mikrobangų krosnelė: bangoms sklindant molekulės „makaluojasi“, todėl kyla temperatūra. Tad pagrindinis poveikis – temperatūros didėjimas. Tačiau mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikis toks silpnas, kad to temperatūros pokyčio net neįmanoma pastebėti, - aiškino fizikas. – O iš kur kilo mikrobangų krosnelė? Antrojo pasaulinio karo metu specialistai pastebėjo, kad prie radaro išsilydė šokoladas. Prie siųstuvų ir dabar yra pavojinga, bet mobilieji telefonai ir jų bazinės stotys spinduliuoja labai silpnai“.
Pasak docento, mobiliųjų telefonų skleidžiamos bangos žmogaus sveikatą gali sutrikdyti nebent tiek, kad šis susierzina, gal miega blogiau“. „Bet visa tai – netiesioginis poveikis. Netgi ne dėl bangų, o dėl ilgo kalbėjimo, nepatogios padėties ir pan. Tačiau poveikiui ištirti reikia 10-15 metų. O juk ir autoavarijose žūsta bei sužeidžiama daug žmonių, miestuose – daugybė jų išmetamų nuodingųjų dujų, bet visa tai priimame, su tuo susitaikome, nes mums patogu naudotis automobiliais. Mobilieji telefonai – irgi mūsų gyvenimo dalis, nors kai kurių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai ir kelia nerimą. Tad geriau, jei nebūtina, ir nesinaudoti“, - įsitikinęs A. Kanapickas, pats mobiliuoju telefonu beveik nesinaudojantis.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
