Dubens venų stazė - tikroji pilvo skausmų priežastis?(1)

Daugelis moterų gali patvirtinti, kad apsilankius pas ginekologą dėl kankinančių pilvo skausmų dažnai jų priežasties nerandama. Specialistai gūžčioja pečiais, nes visi klinikiniai tyrimai yra normalūs, o patologinių pakitimų dubens organuose taip pat nėra. Vilčių teikia nauja lėtinių dubens skausmų paaiškinimo versija - dubens venų stazės sindromas (DVSS), kurio gydymas gali išvaduoti moteris nuo šių negalavimų.

Dažniausia vizito priežastis 

Lėtinis pilvo skausmas yra bene dažniausia vizitų pas ginekologą priežastis. Apie 5-7 proc. besiskundžiančių moterų paprastai nurodo skausmus apatinėje pilvo dalyje, dubenyje, kurie tęsiasi mažiausiai pusę metų. Lėtinius pilvo skausmus gali sukelti endometriozė, adenomiozė, lėtinė uždegiminė dubens liga. Taip pat šlapimo (intersticinis cistitas), virškinamojo trakto, kaulų-raumenų sistemos ligos, sąaugos mažajame dubenyje dėl buvusių operacijų ar infekcijos.

Tačiau potencialus faktorius, sukeliantis mažojo dubens skausmus, gali būti kraujagyslių problemos. Moterims, kurios skundžiasi lėtiniais pilvo skausmais, tempimu pilvo apačioje, ypač fizinio krūvio metu, prieš menstruacijas ar po jų, neretai stebimi dubens venų pakitimai. Tai venų dilatacija (išsiplėtimas), varikozė, sąlygojanti venų vožtuvų nesandarumą, kraujo tėkmės refliuksą, venų nepakankamumą, kuris sukelia kraujo stazę mažajame dubenyje. Pažymėtina, kad esant DVSS simptomatikai kraujagyslių pakitimų gali nebūti arba jie yra randami, nesant nusiskundimų pilvo skausmais. Tai tik patvirtina, kad ne visi lėtinio dubens skausmo atvejai paaiškinami DVSS.

Multidisciplininė diagnozė

Nors paprastai pilvo skausmai yra ginekologinės kilmės, DVSS diagnozė – multidisciplininė ir nustatoma tada, kai atlikus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus - kolonoskopiją, cistoskopiją - kitų ligų nerandama.

Norint įvertinti dubens venų dilatacijos, varikozės ar nepakankamumo laipsnį bei patvirtinti DVSS diagnozę atliekama laparoskopija. Reikia įvertinti, kad ši diagnostinė intervencija gali suklaidinti specialistą, nes dėl operacijos metu sudaromo pneumoperitoneumo (pilvo ruimo pripildymo dujomis) net ir praplėstos dubens kraujagyslės - venos suspaudžiamos ir rezultatai tampa pseudo- negatyvūs.

Auksinis standartas nustatant DVSS diagnozę yra dubens venografija, kurios metu įvertinama pakitusių dubens venų lokalizacija.

Gydymui vis dažniau taikomas kiaušidžių venų sklerozavimas endovaskuliniu būdu panaudojant įvairias medžiagas: klijus, flebosklerozuojančius preparatus ar embolizaciją.

Nors DVSS gydymo metodai nėra apvainikuoti randomizuotais tyrimais, specialistai teigia, kad endovaskulinės manipuliacijos puikiai pakeičia atvirąją chirurgiją. Procedūra trumpa, neskausminga ir gali būti efektyvi rūpestingai atrinkus pacientes.

Tempia pilvą apačioje

DVSS pasireiškia lėtiniu dubens skausmu, sunkumu, tempimu pilvo apačioje, dubenyje, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino gydytoja ginekologė Živilė Petrutienė. - Skausmas sustiprėja prieš mėnesines, vakarais, po ilgo stovėjimo, po lytinių santykių. Gali išryškėti varikozinės venos kirkšnyse, tarpvietėje, vulvoje, makštyje“.

Pasak gydytojos, DVSS priežastys nėra pakankamai aiškios

(nėštumai, estrogenizacija, anatomija). „Esant venų vožtuvėlių nepakankamumui, kraujo tėkmė tampa grįžtama ir plečia dubens venas, kurios išsiplėtusios spaudžia dubens nervus - tai sukelia skausminį sindromą“, - aiškino Ž. Petrutienė.

Lietuvoje endovaskulinis gydymas netaikomas

Ginekologės teigimu, Lietuvoje kaip ir pasaulyje pagrindinis DVSS diagnostikos metodas yra ultragarsinis tyrimas, kurio metu matomos plėstos dubens venos, galima įvertinti kraujotaką. Pasaulyje papildomai diagnostikai taikoma dubens venografija, kuri nėra įprastinis tyrimas Lietuvoje. Šį tyrimą keičia kontrastinė kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas. Laparoskopija atliekama, ieškant dubens skausmo priežasčių.

Ž. Petrutienė pasakojo, kad endovaskulinis DVSS gydymas taikomas tik pavieniuose Europos medicinos centruose, atliekant dubens venų embolizaciją. „Tai nėra rutininė procedūra, rezultatai ne visada tenkina, kadangi ne visada aiškios venostazės priežastys, - teigė portalo konsultantė. - Lietuvoje siūlomas gydymas analgetikais ir venotonikais. Endovaskulinio DVSS gydymo perspektyvos Lietuvoje lieka neaiškios. Nėra randomizuotų tyrimų, patvirtinančių gydymo efektyvumą“.

vlmedicina.lt

 Šaltinis:

 Ball E, Khan KS, Meads C. Does Pelvic Congestion Syndrome Exist and Can It Be Treated? Acta Obstet Gynecol Scand. 2012;91:525-528

 Peter Kovacs, MD. Pelvic Venous Congestion: A Real Cause of Pelvic Pain?, Medscape Medical News, June 26, 2012. Abstract