Dviejų Vilniaus problemų sprendimą radau Prahoje(2)
Šuniukų išmatos ir vieši tualetai – dvi niekaip neišsisprendžiančios Vilniaus problemos. Gal dėl to, kad abi tiesiogiai susijusios su veiksmais, apie kuriuos padorūs žmonės viešai nekalba? Ir abi šios problemos yra ne tik estetinės ar socialinės - tai ir visuomenės sveikatos klausimai.
Kiekvienais metais pavasarį iš po tirpstančio sniego išlenda mūsų augintinių „viešų tualetų“ liekanos ir atsinaujina grūmojimai nesusivokiantiems šuniukų šeimininkams. Šiemet sniego buvo mažoka ir tie kakučiai akis bado jau nuo vasario pradžios. Pavieniai aktyvistai, viena kita televizinė laida apie gyvūnus vis paragina gyventojus naudotis vienkartiniais maišeliais ir rinkti savo augintinių ekskrementus. Kartais savivaldybė inicijuoja akcijas „pagauk kakučių nerenkantį šeimininką ir jį nubausk“. Tie, kurie renka, irgi pyksta, nes visus gi sustato į vieną eilę „miesto teršėjai“. Vis atsinaujina ir priekaištai savivaldybei dėl pinigų, kurie surenkami iš gyvūnų turėtojų. Neva juos galima būtų panaudoti tai problemai spręsti.
Šunų išmatų klausimas, mano nuomone, nėra vien tik estetinė miesto problema. Kai tų išmatų pasidaro daug, kai jų gali rasti ir vaikų žaidimų aikštelėse, pats laikas kalbėti apie įvairių infekcinių ligų užsikrėtimo riziką. Nereikia, aišku, visai sterilizuoti savo aplinką ir ginti vaiką nuo bet kokio mikrobo, tačiau visai nustojus rinkti šunų išmatas situacija galėtų tapti itin grėsminga visos visuomenės sveikatai.
Prahoje, mieste, kur per metus apsilanko apie 7 milijonai turistų ir gatvėse bemaž nėra medžių ir žolės, kad šuniukas galėtų pakelti koją ar ramiai pritūpti žalioje zonoje, šis klausimas išspręstas labai kokybiškai. Per tris dienas teko matyti tik vieną šuniuko krūvelę. Kiekvienoje gatvėje, prie didesnių parkų yra įrengti tokia nedideli, panašūs į naminius tualetinio popieriaus laikiklius įrenginiai. Ten kabo popieriniai maišeliai su viduje įdėtu kartoniniu kastuvėliu. Ant maišelio nupieštas šuniukas, sėdintis ant unitazo. Net ir nesuprantant čekų kalbos aišku, kam skirtas tas maišelis. Ne kartą teko matyti, kaip žmogus su šuniuku, išėję rytinio kakučio, nusiplėšia kelis maišelius ir traukia savo maršrutu. Maišeliai nemokamai. Jeigu tai nemotyvuoja, yra papildoma priemonė – bauda už nesurinktą šuns ekskrementą siekia apie 2500 litų.
Jei šuniukai Vilniuje turi visišką laisvę tuštintis kur nori, tai žmonėms sudėtingiau. Ne vienerius metus įvairios organizacijos (Vilniaus neįgaliųjų dienos centras, VšĮ Inkocentras) stengiasi atkreipti savivaldybės dėmesį į tai, kad mieste nėra viešųjų tualetų. Ne tik neįgaliam žmogui ar turinčiam šlapimo nelaikymą sudėtinga planuoti ilgesnį maršrutą, tačiau ir sveikieji, ir turistai yra priversti eiti į kavines ar tualetų ieškoti prekybos centruose.
Ne kiekvienoje gatvėje, tačiau turistų susibūrimo vietose Prahoje yra įrengti viešieji tualetai. Jie gražiai atrodo - lyg platesnis stulpas - ir šiek tiek primena fantastinių filmų apie ateitį dekoracijas. Reikia įmesti maždaug litą, ir tu - tualete. Savivaldybė iš to dar ir uždirba.
Jei jau sostinės gyventojai išmoko važinėtis dviračiais, gal išmoktų ir šunų išmatas rinkti – jei turėtų nemokamą maišiuką ir mažiausiai 2000 litų baudos baimę? 7 milijonai turistų niekuomet neapsilankys mieste, kuriame nėra sukurtos sąlygos lengvai pasinaudoti tualetu. Sprendimai lyg ir paprasti, tai kodėl niekas nenori spręsti šių problemų?
Susiję straipsniai
