Echoskopiniai tyrimai – ir sunkių ligų diagnozei, ir profilaktikai

Ką reikėtų žinoti apie echoskopijos tyrimus? Ar jie yra patikimi ir nekenkia žmogaus organizmui? Kaip dažnai juos galime atlikti?

Reklama

Vilniaus „MediCA klinika“ gydytojos echoskopuotojos Rūtos Urmonienės teigimu, šie vidaus organams skirti tyrimai yra saugūs ir prieinami pacientams, todėl yra tinkami tiek gydymo stebėsenai, tiek profilaktikai.

Echoskopija, arba ultragarsinis tyrimas – tyrimas, kurio metu naudojamos ultragarso bangos. Tyrimo metu echoskopo daviklis priglaudžiamas prie vandens pagrindo geliu suteptos odos ties tiriamu organu. Davikliu braukant per odą ultragarso bangos nukreipiamos į audinius ir atsispindėjusios grįžta atgal į daviklį. Tuomet jos paverčiamos elektriniais impulsais ir ekrane suformuojamas vaizdas, kurį gali vertinti gydytojas.

Atliekant pilvo organų echoskopiją tiriama kasos, tulžies pūslės, kepenų, blužnies, pilvo aortos, inkstų, šlapimo pūslės būklė; vertinama, ar nėra padidėjusių limfmazgių, laisvo skysčio pilve. Gydytojos teigimu, tyrimo metu vertinami organų dydžiai, struktūra, ar nėra pakitimų, papildomų darinių.

„Šis tyrimas pakankamai tikslus nustatant susirgimus, pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenligę, ūminį apendicitą, navikinius ir kitus pakitimus. Tyrimo tikslumas labai priklauso nuo tiriamos srities, atliekančio gydytojo patirties, paciento pasiruošimo ir techninės įrangos. Esant neaiškiai diagnozei skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ar kiti“, – sako R. Urmonienė.

Rekomenduoja profilaktiniams tyrimams

Paprastai echoskopija atliekama pacientams, kurie turi skundų, kai vargina skausmas ar yra užčiuopiamas darinys. Taip pat norint įvertinti atsiradusius pakitimus, stebėti dinamiką gydymo efektyvumo vertinimui. Tačiau šio tyrimo metu galima nustatyti ir navikinius pakitimus, kai žmogus dar jokių simptomų nejaučia.

„Dėl savo prieinamumo šis tyrimas dažniausiai yra vienas pirmųjų pasirinkimų esant neaiškiai diagnozei ar pakitimų stebėjimui. Vyresniems žmonėms šį tyrimą rekomenduoju atlikti ir profilaktiškai, kai nėra jokių simptomų, nes jau tada galima aptikti pokyčių organizme“, – teigia medikė.

Pasak gydytojos, echoskopija kai kuriais atžvilgiais yra net pranašesnė už kitus vidaus organų tyrimus.

„Ultragarsiniai tyrimai atliekami jau seniai, jų metu nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, tad jie yra saugūs ir efektyvūs. Echoskopija yra saugi ir nėštumo metu, ją galima atlikti tiek kartų, kiek reikia. Tyrimas yra neskausmingas, jį galima atlikti gana greitai, tad ir prieinamumas geresnis. Tai realiu laiku atliekamas tyrimas, kurio metu yra galimybė plačiau apklausti pacientą apie varginančius nusiskundimus, jų pobūdį, o tai padeda tiksliau nustatyti diagnozę, atsakymas gaunamas iš karto“, – priduria gydytoja.

Echoskopijos tyrimas trunka nuo 5 minučių iki pusvalandžio – tai priklauso nuo atliekančiojo patirties, žmogaus pasiruošimo tyrimui bei nuo to, kokia sritis tiriama. Pavyzdžiui, skydliaukės tyrimui reikia mažiau laiko nei pilvo organų tyrimui.

Echoskopija ir mitai – kaip yra iš tikrųjų?

Pasak pašnekovės, apie echoskopinius tyrimus sklando ne vienas mitas. Neretai yra manoma, kad echoskopijos metu antsvorio turinčio žmogaus neįmanoma gerai ištirti. „Iš dalies tai yra tiesa. Ultragarso bangos pereina riebalinį audinį, tačiau dažnai šiems žmonėms yra linkę kauptis dujos žarnyne, o tai apsunkina ištyrimą“, – sako gydytoja echoskopuotoja.

Taip pat manoma, kad prieš tyrimą nereikia specialaus pasiruošimo ir į jį galima atvykti neseniai pavalgius.

„Pavalgius susidaro daug dujų, kurios sunkina apžiūrą ir tuomet galima ne viską pamatyti. Atliekant pilvo organų echoskopiją, reiktų prieš tyrimą nevalgyti 6–8 valandas, o tiriant inkstus, šlapimo pūslę, reiktų prieš tai gerti vandens ir nesišlapinti. Taip pat rekomenduojama bent kelias dienas iki tyrimo vengti pilvo pūtimą sukeliančių produktų“, – pataria R. Urmonienė.