Ei, vija, pinavija, visą dieną grybais lyja!
Pastarosiomis savaitėmis tokias temas, kaip kylančios nuomos kainos, pasibaigusios atostogos, nauji mokslo metai, žvarbstantis oras ar rudeniškas slogutis, nukonkuravo kiek optimistiškesnė tema – grybavimas. Socialiniai tinklai mirga nuo pilnų krepšių su valgomaisiais grybais nuotraukų. Draugai, kolegos, pažįstami su pasididžiavimu pasakoja, kiek kas pririnko šių miško gėrybių ir kokiu grybų patiekalu pradžiugino namiškius. Atrodo, šie metai itin derlingi ir džiugūs grybautojams ir grybų mėgėjams. Tad prisiminkime, kuo šios miško gėrybės naudingos ne tik raciono paįvairinimui, bet ir mūsų sveikatai bei gerai savijautai.
Vertinga mitybinė sudės
Senovėje faraonai valgomuosius grybus laikydavo aukščiausios klasės delikatesu. Graikai tikėjo, kad grybai – karių stiprybės ir jėgos šaltinis, o romėnai grybus laikė Dievo dovana ir patiekdavo juos tik ypatingų švenčių metu. Kinijoje įvairūs valgomieji grybai nuo seno vartojami kaip sveikatos šaltinis ar net gydomoji priemonė.
Ankstyvą rudenį daugybei žmonių grybai tampa puikiu maisto raciono paįvairinimu. Šis produktas gali patiekalui suteikti savito skonio arba, atvirkščiai, perimti pagrindinio patiekalo skonį ir darniai įsilieti į mūsų pietus. Grybų skonis dažniausiai intensyvėja juos kepant, o tekstūra išlieka panaši net ir po terminio apdorojimo. Populiaru šį maisto produktą dėti į sriubas, salotas, troškinius, net džiovinti – kad ir žiemą džiaugsmas neišblėstų.
Pasaulyje priskaičiuojama apie 14 tūkst. grybų rūšių, tačiau iš jų tik 3 tūkst. yra valgomieji ir apie 700 rūšių yra gerai žinomi dėl savo medicininių savybių.
Visi žinome, kad būna ir nuodingųjų grybų. Tad prieš einant į miškus susirinkti savojo grybų krepšelio, svarbu šiek tiek išmanyti apie nuodinguosius ir nenuodinguosius grybus, identifikuoti juos pagal spalvą, formą, dydį, pintinėn metantis tik tuos grybus, dėl kurių esame tikri. Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas toksikologas Robertas Badaras duoda trumpą, bet informatyvų patarimą: „Visi mirtinai nuodingi grybai apatinėje dalyje turi lakštelius, o ne kempinėles“.
Įvairių rūšių valgomuosiuose grybuose yra apie 80-90 proc. vandens. Grybai gana nekaloringi, turi nedaug druskos ir riebalų, o net 8-10 proc. sausosios masės sudaro ląsteliena. Regis, tai kone idealus maistas siekiantiems išlaikyti dailią ir gražią figūrą. Grybuose nemažai ir kalio, kuris natūraliai padeda sumažinti pakilusį kraujo spaudimą ir išvengti širdies smūgio. Štai didokame šampinjone, kurių galime bet kuriuo metų laiku įsigyti parduotuvėje, kalio yra daugiau nei viename banane ar stiklinėje apelsinų sulčių. Viena valgomųjų grybų porcija organizmą aprūpina ir variu – mineralu, kuris taip pat turi širdies ir kraujagyslių sistemą saugančių savybių.
Grybuose gausu ir kitų naudingų medžiagų – riboflavino, niacino, seleno. Štai selenas kartu su vitaminu E apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų. Be to, vartojant didesnėmis dozėmis padeda vyresnio amžiaus vyrams sumažinti riziką susirgti prostatos vėžiu net iki 65 proc.
Kai kuriuose grybuose galime aptikti ir tokių cheminių medžiagų, kurios sumažina dviejų fermentų, dalyvaujančių hormoninės sistemos veikloje, aktyvumą. Tie fermentai – tai aromatazė, dalyvaujanti estrogeno sintezėje, bei 5-alfa reduktazė, kuri testosteroną paverčia dihidrotestosteronu. Nustatyta, jog tokios grybuose esančios medžiagos gali padėti sumažinti riziką susirgti krūties bei prostatos vėžiu. Vieno mokslinio tyrimo metu ekstraktas iš grybų (šiuo atveju pievagrybių) sumažino ląstelių proliferaciją ir auglio dydį net nepriklausomai nuo dozės.
Draugiški įvairioms organų sistemoms
Kalbant apie įvairias organizmo sistemas ir naudingąsias grybų savybes, verta išskirti kelis dalykus.
Širdies ir kraujagyslių sistema. Grybuose esantys fermentai ir ląsteliena padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Dar daugiau, padeda „suvirškinti“ blogąjį cholesterolį, turi įtakos jo metabolizmui.
Egzotiškesni grybai iš Rytų, šitake ir maitake (jų galima įsigyti maisto prekių parduotuvėse tiek džiovintų, tiek nedžiovintų), gali padėti sumažinti kraujo spaudimą, mat juose yra kone daugiausia kalio, kuris veikia kaip vazodilatatorius, plečia kraujagysles, sumažina tempimą į jų sieneles ir patį kraujo spaudimą.
Kraujodaros sistema. Grybai – puikus geležies šaltinis. Be to, juose esanti geležis gerai pasisavinama ir toleruojama mūsų organizmo. Skatinama raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, sumažėja anemijai būdingi simptomai – galvos skausmai, nuovargis, nuotaikų kaita ir t.t. Su geležies apykaita susijęs ir mikroelementas varis. Jo taip pat gausu grybuose.
Priešvėžinės savybės. Kaip jau minėjome, grybuose gausu antikancerogeninių medžiagų. Pavyzdžiui, betagliukanų, konjuguotoslinoleinės rūgšties, antioksidantų. Didžiausi tyrimai atlikti, siekiant išsiaiškinti įtaką prostatos ir krūties vėžiui.
Sergant diabetu. Dėl savo maistinės sudėties grybai yra kone idealus maistas diabetikams. Dar daugiau, juose yra fermentų, kurie padeda skaidyti cukrų ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
Kaulai. Grybuose galime rasti ir kalcio, kuris svarbus mūsų kaulams ir jų sandarai. Pakankamas kalcio kiekis mityboje apsaugos nuo tokių ligų, kaip osteoporozė arba įvairūs sąnarių sutrikimai, skausmai. Kalcio ir fosforo grybuose pasisavinimą pagerina ir juose esantis vitaminas D.
Imuninė sistema. Grybuose galime rasti amino rūgščių, kurios padeda palaikyti sveiką imunitetą, veikia kaip antioksidantai. Be to, grybuose yra natūralių antibiotikų (panašių į peniciliną, iš kurio gaminami kai kurie cheminiai antibiotikai), padedančių kovoti su infekcijomis.
Lietuviška grybų pintinė
Vieni vertingiausių lietuviškų grybų - baravykai. Be visų minėtų medžiagų, juose gausu ir lecitino, betakaroteno, B grupės vitaminų. Didelis baltymų kiekis atstoja mėsiškus patiekalus.
Panaši ir raudonviršių sudėtis, nors mitybiškai jie ne tokie vertingi, kaip baravykai. Voveraitėse gausu vitamino D, mikroelementų ir mineralų, beta karoteno, antioksidantų, amino rūgščių. Kazlėkuose yra uždegimą ir skausmą mažinančių medžiagų, daug vitamino D. Juos netgi patariama valgyti, jei kamuoja migrena ir podagra. Skausmą malšinti turėtų padėti ir ūmėdės. Lepšiai dėl savo sudėties padeda valyti organizmą. Makavykai – idealu po ligų, operacijų, mat stiprina imunitetą, organizmą. Rudmėsės dėl jose esančių antibiotikų gali padėti esant infekcijoms, grybeliams. Antiinfekcinių medžiagų turi ir kelmučiai. Juose dar yra medžiagų, naudingų skydliaukei.
Visur būtinas saikas
Vis dėlto valgomaisiais grybais piktnaudžiauti nevertėtų ir pusryčiams, pietums bei vakarienei kelias dienas iš eilės valgyti neverta. Kodėl? Todėl, kad apsinuodyti galima net valgomaisiais grybais – jie sunkokai virškinami, itin apkraunama virškinimo sistema.
Anot toksikologo R. Badaro, dažnais atvejais grybų patiekalai gali paūminti lėtines virškinamojo trakto ligas. Be to, netinkamai apdoroti grybai pasižymi nemažu bakteriniu užterštumu, kas taip pat veda prie apsinuodijimo. Pykinimas, viduriavimas, vėmimas kone garantuoti.
Toksikologas pasidžiaugia, kad šiais metais apsinuodijimų nuodingaisiais grybais mažai, o mirtinų atvejų išvis nebuvo, tačiau be jokios abejonės neverta rizikuoti ir rinkti neatpažintus grybus.
Kai kurie grybai, pavyzdžiui, ir Lietuvoje auganti glotniagalvė, pasižymi haliucinogeninėmis savybėmis. Veikdamas per serotonino receptorius, šiuose grybuose esanti cheminė medžiaga psilocibinas sukelia haliucinacijas, neadekvatų elgesį, net psichozes. Gali pasireikšti ir raumenų silpnumas, vėmimas, ataksija. Įmanomos ir alerginės reakcijos nuo įvairių rūšių grybų.
Šaltiniai:
https://www.organicfacts.net/health-benefits/vegetable/health-benefits-of-mushroom.html
https://mushroominfo.com/benefits/
https://www.livestrong.com/article/466272-negative-health-effects-of-mushrooms/
Susiję straipsniai
