Eilės pas gydytojus: nuolat sprendžiama, bet vis aktuali problema

Eilės pas gydytojus - problema, piktinanti pas įvairius specialistus greitai patekti negalinčius žmones. „Negi pačiam ministrui reikės skambinti?..“ - piktinosi „Šilutės naujienų“ skaitytojas, prieš šventes taip ir nepatekęs pas Šilutės ligoninės echoskopuotojus.

Reklama

Labiausiai eilių reguliavimo mechanizmus Šilutės ligoninėje išmano jos vadovas Darius Steponkus. Tad jam ir adresuojame nepatenkinto paciento priekaištus.

Echoskopuotojų padaugėjo, bet eilės nedingo

Šilutiškiai dar nepamiršo, kaip dar prieš kokį dešimtmetį echoskopijos tekdavo laukti ir mėnesį, ir du. Tai buvo tada, kai ligoninė turėjo vos vieną echoskopą. Dar pernai ir užpernai registruotis echoskopijai irgi tekdavo prieš kelias savaites.

Šiandien tokių aparatų ligoninėje - jau 6, echoskopijas atlieka dauguma gydytojų, ir eiles tai, žinoma, šiek tiek sumažino. Bet nepanaikino visai.

Radiologijos skyriaus vedėjas Darijus Pundžius, chirurgas Jonas Vėtrinas, kardiologas Kastytis Giedrikas, šeimos gydytojas Martynas Zutkis ir vidaus ligų gydytojas Vidmantas Palšis, visi neurologai, urologai, akušeriai ginekologai - tai gydytojai, atliekantys savų sričių echoskopijas.

„Beje, kaulų, raumenų ir sąnarių echoskopijų iki šiol Šilutės ligoninėje iš viso niekas neatliko, o ir visoje Lietuvoje yra labai mažai įstaigų, kuriose tokie tyrimai atliekami. Dabar mūsų ligoninėje šias echoskopijas atlieka gydytojas M.Zutkis“, - pabrėžia D.Steponkus.

Šilutės ligoninė pastaraisiais metais intensyviai ieškojo jaunų medikų, galinčių atlikti tyrimus echoskopu, o jau dirbančius medikus siuntė į kursus įgyti echoskopuotojo kvalifikaciją.

Atrodytų, jog taip padaugėjus įrangos ir echoskopuotojų, eilių iš viso turėjo nebelikti. Bet jos vis dar yra, pacientams tenka palaukti kartais savaitę, kartais ir dvi. Kodėl?

D.Steponkus pasakoja, jog dažniausiai eilės susidaro tais atvejais, kai pirminės sveikatos priežiūros centrai vykdo kokią nors profilaktinę programą, tad vidaus organų tyrimui plūsteli žymiai daugiau pacientų.

Be to, nuolat auga ir tokio tyrimo poreikiai, nes atlikti tyrimą echoskopu dabar jau tapo privaloma bet kokios gydytojo apžiūros norma.

Problema nuolat sprendžiama

Anot D.Steponkaus, visų gydymo įstaigų vadovai nuolat galvoja, kaip sumažinti eiles, tačiau problemos neišspręsi nei per mėnesį, nei per metus.

Dar visai neseniai Šilutėje mėnesius tekdavo laukti neurologo konsultacijos, mat ilgus dešimtmečius Šilutės ligoninėje dirbo tik viena neurologijos srities specialistė - gydytoja Nijolė Plaipienė. Vėliau atvyko neurologė Dangira Padimanskienė, o pernai - dar ir jauna specialistė Viktorija Krajeva. Dabar laukti neurologo priėmimo tenka savaitę ar dvi, žinoma, jei nėra kokių nenumatytų trukdžių.

Bet ir tokia padėtis ligoninės vadovų netenkina, todėl jau sutarta, kad šiemet į Šilutę atvyksta dirbti dar viena šios srities specialistė.

Gydytojų reabilitologių Dalios Murauskienės ir Vidos Giedrikienės konsultacijų šilutiškiams irgi tenka laukti mėnesį ar dar ilgiau. D.Steponkus pripažįsta, kad dalis pacientų per tiek laiko net užmiršta, jog buvo užsiregistravę, arba tiesiog jau nebejaučia stiprių ligos simptomų, tad ir nebeina pas gydytoją.

Tiesa, ligoninėje jau dirbo dar viena reabilitologė Sandra Paplauskienė, bet jauna mama kol kas augina vaikelį, tad jos krūvis ir vėl teko dviem gydytojoms.

„Turėsime ieškoti daugiau šios srities specialistų, nes reabilitacinė sritis yra labai svarbi žmogaus gydymo dalis“, - sako ligoninės vadovas.

Tačiau yra sričių (chirurgija, traumatologija, akušerija - ginekologija, LOR ir akių ligų specialistai), kuriose beveik nėra eilių - pas specialistus galima patekti jau kitą dieną.

Išbalansuoja nesiregistruojantys pacientai

Gyventojų poreikis patekti pas specialistus yra visiškai nepastovus. Taip yra dėl įvairių priežasčių - dėl įstatymų pasikeitimų, dėl asmeninių gydytojų priežasčių.

D.Steponkus sako, kad ligoniai turėtų labiau pasitikėti šeimos gydytojais, mat jiems duotos galios atlikti daug būtinų tyrimų. Tad jei pajutę skausmą krūtinės plote, ar ištikus traumai pirma vertume savo šeimos gydytojo kabineto duris, eilės pas specialistus būtų kur kas trumpesnės.

Stengiamės suprasti kiekvieno žmogaus situaciją, jei jis prašo priimti anksčiau, kad suspėtų, pavyzdžiui, į išvažiuojantį autobusą, bet taip neretai užsitraukiame kitų laukiančiųjų rūstybę.

Vis dėlto pacientai labiau veržiasi pas specialistus, o apie trečdalis jų, medikų žargonu kalbant, į kabinetus stengiasi patekti „puolamuoju būdu“ - iš anksto nesiregistravę, neretai net ir nekreipdami dėmesio į tai, jog kabinete jau sėdi kitas ligonis.

Tokie nekantruoliai ne tik sumaištį sukelia, kitus laukiančiuosius suerzina, bet ir patys sau stresą kelia ir sveikatos tikrai neprisideda.

Būtent tokių atvejų, anot D.Steponkaus, neįmanoma prognozuoti, nes vieną dieną tokių „puolančiųjų“ gali būti 1, o kitą - net 15. Pavyzdžiui, jei naktį pasnigo, medikai žino, kad sulauks žymiai daugiau traumuotų pacientų. Dėl tos ar dėl kitų priežasčių nemažai jų bus nekantrūs ir pikti.

Gydytojams suprantamas bet kurio ligonio noras kuo greičiau išspręsti savo problemą, bet jie primena, kad kiekvienam pacientui vis tiek tenka skirti 20 ar 30 minučių, tad keli neplanuoti ligoniai išbalansuoja visą darbą.

Abiem pusėms linki geranoriškumo

„Stengiamės suprasti kiekvieno žmogaus situaciją, jei jis prašo priimti anksčiau, kad suspėtų, pavyzdžiui, į išvažiuojantį autobusą, bet taip neretai užsitraukiame kitų laukiančiųjų rūstybę. Galiu patikinti, kad ir išeidami iš kabineto gydytojai skuba ne kavos gerti, jie paprastai skuba arba į operacinę, arba pas kitą, dar skubesnės pagalbos laukiantį ligonį, kuris guli skyriuje arba kurį ką tik atvežė greitoji pagalba“, - pasakoja vyriausiasis gydytojas.

Anot D.Steponkaus, būtų gera dirbti tik griežtai nustatytomis valandomis. Tačiau medicina yra tokia sritis, kurioje nepavyksta įgyvendinti tokios griežtos tvarkos.

Tiesa, kiekvienam ligoniui gali pasitaikyti laimė, kai nuėjęs registratūron ir paprašęs talonėlio pas specialistą, jį iš karto gaus artimiausiai dienai. Taip būna, kai anksčiau prisiregistravęs pacientas nebegali atvykti pas gydytoją ir apie tai informuoja gydymo įstaigą.

D.Steponkus mano, kad daug nesusipratimų išspręstų ir nemažiau sveikatos abiem pusėms sutaupytų, visų gyvenimą palengvintų abipusis geranoriškumas, tad tokio geranoriškumo jis linki ir savo kolegoms, ir būsimiems pacientams.