EK ieško, kaip dvejais metais pailginti sveiką ir aktyvų europiečių gyvenimą

Užsibrėžusi tikslą iki 2020 metų dvejais metais pailginti vidutinę sveiko gyvenimo trukmę, Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kaip prie to gali prisidėti visavertė mityba.

Ataskaitą „Mitybos svarba aktyviai ir sveikai senatvei“ parengė Europos Komisijai pavaldus Bendrasis tyrimų centras (Joint Research Centre, JRC), daugiausia dirbantis pagal EK direktoratų užsakymus.

Reklama

Dokumente pažymima, kad tarp pagyvenusių europiečių smarkiai išplitęs įvairių mikroelementų nepakankamumas, kadangi seni žmonės vartoja mažiau vitaminų ir mineralų turtingo maisto. Tai ypač būdinga itin seniems žmonėms, moterims, asmenims, gyvenantiems globos institucijose.

Tuo tarpu žinoma, kad mikroelementai yra itin svarbūs, kad senstantis žmogaus organizmas palaikytų normalias fizines ir kognityvines funkcijas, o nepakankamas aktyviųjų maistinių medžiagų vartojimas lemia sveikatos blogėjimą ir tam tikras ligas, teigiama ataskaitoje.

„Mes sveikiname solidų, moksliniais duomenimis grįstą Europos Komisijos požiūrį. Ši ataskaita taip pat turėtų paskatinti mokslininkus atlikti daugiau tyrimų apie vitaminų ir mineralų naudą vyriausiojo amžiaus gyventojams“, - sako Maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė.

Jos nuomone, Lietuvoje trūksta kryptingos politikų ir už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų veiklos, skatinant visuomenę rūpintis visaverte mityba. Tuo tarpu šį mėnesį paskelbti nauji duomenys, kad net tarp vaikų Lietuvoje smarkiai išplitęs vitamino D, kalcio, natrio, kalio nepakankamumas, pastebi N. Bulakienė.

2011 metais pradėtos Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje pagrindinis tikslas – iki 2020 m. dvejais metais pailginti vidutinę sveiko gyvenimo trukmę ES, tam naudojant kuo įvairiausias priemones.

Projekto dalyviai pripažįsta, kad vargingiau gyvenančių žmonių sveikata prastesnė, kadangi jie gauna mažiau visaverčio maisto, o jų gyvenimo ir medicininės pagalbos sąlygos yra prastesnės.

Laikoma, kad 20 milijonų senyvo amžiaus europiečių kenčia dėl prasto maitinimosi, o tai Europos Sąjungos sveikatos apsaugai per metus kainuoja 120 milijardų eurų.

Čia pateikiamos kai kurios JRC ataskaitos išvados apie svarbiausias veikliąsias maistines medžiagas:

Vitaminai B6, B12 ir folio rūgštis (B9). Susidomėjimas šiais vitaminais didėja dėl jų homocisteino metabolizmo vaidmens. Yra tvirtų duomenų, kad jie yra naudingi širdžiai, kognityviniam mąstymui ir kitais aspektais, tačiau esama skirtumų tarp klinikinių ir stebėjimo tyrimų rezultatų, daugiausia todėl, kad tirtos įvairios vitamino B formos.

Vitaminas D ir kalcis. Vyresnio amžiaus žmonėms vitamino D nepakankamumas išsivysto dėl saulės šviesos trūkumo, tad D ir kalcis gali suteikti naudos kaulams. Taip pat nurodoma, kad Europos maisto saugos tarnyba (European Food Safety Authority, EFSA) yra patvirtinusi vitamino D ir kalcio sveikatinimo teiginius.

Vitaminai A, C ir E. Patvirtinta kuo įvairiausia šių veikliųjų medžiagų nauda, pradedant širdimi ir baigiant mąstymo gebėjimais, tačiau trūksta tokių tyrimų kaip tik vyriausio amžiaus žmonių kategorijoje.

Selenas ir cinkas. Reikėtų atlikti daugiau kruopščių tyrimų dėl seleno teikiamos naudos širdžiai. Apie cinko naudą imunitetui ir esant oksidaciniam stresui esama daugiau svarbių duomenų, tačiau būtina atlikti daugiau tyrimų su vyriausio amžiaus gyventojais.

Resveratrolis. Vadinamasis „raudonojo vyno antioksidantas“ ilgina gyvenimą, sumažina gliukozės kiekį kraujyje nevalgius, pagerina jautrumą insulinui, apsaugo nuo kepenų pažeidimų ir padidina ištvermę, tačiau reikia atlikti daugiau metaanalizių, kad būtų kritiškai įvertintas resveratrolio poveikis įvairiems žmogaus sveikatos aspektams.

Probiotikai ir prebiotikai. Žinomas teigiamas poveikis esant uždegimams ir metaboliniams sutrikimams, tačiau būtent su senais žmonėmis reikia atlikti daugiau tyrimų dėl gerųjų bakterijų poveikio imunitetui ir virškinimui.

Vanduo. Dėl dehidratacijos miršta daug senų žmonių, o tai dažnai primirštama. Kadangi senyvi žmonės mažiau jautrūs troškuliui ir mažiau valgo, o su vaisiais ir daržovėmis galima gauti reikiamą kiekį skysčių, tokiems žmonėms rekomenduojama per parą suvartoti bent 1,5 litro vandens.

Riebalai. Daugiausia energijos žmogui suteikiančioms maistinėms medžiagoms priskiriama omega-3 riebalų rūgštis, tačiau itin senų gyventojų grupėje nėra pakankamai duomenų apie omega-3 teikiamą naudą smegenų veiklai, imunitetui, raumenims ir sąnariams, tad reikia atlikti daugiau tokių tyrimų.