Ekologiški produktai: ar tikrai tokie? Ir kodėl turėtume juos vartoti?

Informacijos apie ekologiškus maisto produktus trūksta: kaip atskirti, ar jie tikrai ekologiški, o gal tik „apsimetėliai“, auginti ir paruošti kaip ir visi kiti? Jeigu ir ekologiški, kodėl turėtume už juos mokėti dvigubai, o kartais – ir keletą kartų brangiau, lyginant su įprastais? Specialistai į šiuos klausimus atsako paprastai – ekologišką produktą nuo „apsimetėlio“ šiomis dienomis atskirti paprasta, o mokėti brangiau daugiausia verta dėl „švarumo“ – ekologiški produktai neužteršti hormonais, antibiotikais, pesticidais, trąšomis, sunkiaisiais metalais ir kitomis žalingomis medžiagomis.

Reklama

Kaip atskirti?

Lietuvoje ekologiškų produktų vartojama ypatingai mažai. Teigiama, kad vienas Lietuvos gyventojams ekologiškiems produktams išleidžia vos 7 litus per metus. Viešosios įstaigos „Ekoagros“, sertifikuojančios ir kontroliuojančios ekologinius ūkius Lietuvoje vadovas Gintaras Nagulevičius neabejoja, kad viena iš tokį menką vartojimą lemiančių priežasčių – informacijos stoka ir nežinojimas, kur rasti ekologiškų produktų, ir kaip įsitikinti, kad jie tikrai ekologiški. Pasak jo, Lietuvos ekologiniais ūkiais dera pasitikėti, juose užauginti produktai – puikios kokybės. „Mes esame tie, kurie sertifikuojame ir kontroliuojame ekologinius ūkius, kurių Lietuvoje yra daugiau kaip 2 tūkstančiai. Ir, nepabijosiu pasakyti, darome tą labai griežtai. Visi ūkiai tikrinami, jie nesuinteresuoti pažeisti griežtų ekologinio auginimo normų, kadangi tokiu atveju greitai prarastų Europos Sąjungos paramą. Ir ne tik paramą, kuri bus skiriama, bet ir tą, kuri jau įsisavinta“, – kalba G. Nagulevičius.

VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis sako, kad bene sudėtingiausia vieta pirkėjui susiorientuoti, kurie produktai ekologiški, o kurie ne – turgus. Visgi jis siūlo paprastą būdą, kaip tai padaryti – paprašyti parodyti sertifikatą, jeigu jo nėra padėta aiškiai matomoje vietoje.  „Ūkininkai savo produktus atsiveža nepakuotus, ant jų nerasime ekologinių gaminių ženklinimo logotipų.  Turgus yra turgus – pardavėjai gali daug ko prišnekėti, bet jeigu sako, kad jų produktai ekologiški, vadinasi turi parodyti tą patvirtinančius sertifikatus. Sertifikate turi būti nurodyti ūkininko asmens duomenys, ūkio adresas, galiojimo laikotarpis ir produktai, kuriais prekiaujama. Jeigu ūkininkas tikrai prekiauja ekologiškais produktais, jis mielai tą sertifikatą rodo, pateikia informaciją apie save ir savo ūkį“, – sako T. Demikis.

Kur kas paprasčiau ekologišką produktą rasti prekybos centruose: čia jie būna paženklinti Europos Sąjungos (ES) ekologiško gaminio logotipu. Šis logotipas dedamas ir ant ne iš ES šalių importuotų ekologiškų gaminių, nurodant kilmės šalį, o logotipo naudojamas griežtai kontroliuojamas tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Loretos Herbst, tikrinimui, ar ES ekologiško gaminio logotipas dedamas tik ant patvirtintų, sertifikuotų ekologiškų gaminių skiriamas ypatingas dėmesys. Ant tų produktų, kurie užauginti Lietuvoje, greta minėto ženklo dar papildomai dedamas Lietuvos ekologinio žemės ūkio logotipas – taip ženklintais produktais galima pasitikėti: jie tikrai ekologiški.

Siūlo susidraugauti

Interaktyvų Lietuvos ekologinių ūkių žemėlapį sukūrusio Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė sako, kad Lietuvoje, skirtingai nuo ES senbuvių šalių, tiesioginis vartotojų ir ūkininkų bendravimas, kai produktai perkami tiesiai iš ekologinio ūkio, dar labai mažai paplitęs. Todėl ji siūlo galimybę vartotojams – susirasti artimiausius ekologinius ūkius, susipažinti su ūkininkais, ir tartis iš jų produkciją pirkti tiesiogiai. „Siekiame, kad ūkininkai ir vartotojai pradėtų daugiau bendrauti tiesiogiai. Toks bendravimo būdas tiek vieniems, tiek kitiems būtų naudingas ekonomiškai, be to, skatintų pasitikėjimą ekologiniu ūkiu. Tai labai žmogiškas ir natūralus bendravimas – juk žmogus, atvykęs pas ūkininką įsigyti produktų su juo susidraugauja, pamato, kokioje aplinkoje ir kaip jie buvo auginami ekologiški maisto produktai. Jeigu žmonės atkreiptų dėmesį į ekologiškus produktus, pradėtų dažniau pirkti iš ūkininkų jų produkciją tiesiogiai, tai būtų naujas postūmis ekologinei ūkininkystei Lietuvoje“, – kalbėjo Z. Čeponytė.

Jai antrino ir Gintaras Nagulevičius – kalbant apie ekologiškus produktus, pasitikėjimas augintoju yra ypatingai svarbus: „kaip sertifikavimo įstaigos vadovas, žinau, kad ir prekybos centruose parduodami produktai yra tikrai tinkamai ekologiškai užauginti. Bet eilinis vartotojas to nemato. Tarkime, pirkdamas ekologiškus obuolius, jis mato tik etiketę, didesnę kainą, ir dargi kartais prastesnę išvaizdą – ekologiškai užauginti vaisiai ar daržovės gali būti ir mažesni, ir mažiau išvaizdūs – juk jie „nepurkšti“, nenaudota jokia chemija, – sako G. Nagulevičius. – Kitas reikalas, jeigu vartotojas ryžtasi užmegzti kontaktą su ūkininku, ir atvykti į ekologinį ūkį – taip pamatomi tikrieji ekologinės ūkininkystės privalumai“.

Z. Čeponytės teigimu, iki šiol surasti ekologinės produkcijos tiekėją vartotojui iš miesto nebuvo lengva. Tačiau dabar interneto svetainėje www.tausojantismaistas.lt galima lengvai rasti visus ekologinius ūkius, išsirinkti artimiausius, ir netgi numatyti kelionių į juos maršrutus.

Nauda ir sveikatai, ir aplinkai

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas profesorius Rimantas Stukas sako, kad ekologiškus produktus pirkti ir vartoti tikrai verta – jų sudėtyje negali būti pesticidų likučių, sunkiųjų metalų priemaišų, GMO, maisto priedų, ir kitų nepageidautinų medžiagų.  „Šie procesai griežtai kontroliuojami, tai tikrai veikia“, – sako prof. R. Stukas. – Todėl ekologiški produktai yra labai saugūs. Tai ypatingai aktualu pažeidžiamesnio amžiaus grupių žmonėms – kūdikiams, mažiems vaikams, arba vyresniems žmonėms, ypatingai sergantiems medžiagų apykaitos ligomis. Jiems vartoti ekologiškus produktus kartais netgi būtina – pavyzdžiui, kai neekologiškuose produktuose esančios medžiagos sukelia alergijas, ar kitus sveikatos sutrikimus.

Lygindamas ekologiškų ir neekologiškų produktų maistinę – biologinę vertę, prof. R. Stukas sako, kad daugeliu atveju galima tarp jų dėti lygybės ženklą, nors atsiranda mokslinių duomenų, kad ekologiškuose produktuose šiek tiek daugiau vitaminų, ir kitų naudingų medžiagų.

Profesorius taip pat pabrėžė, kad žiūrint plačiąja prasme ekologiniai ūkiai, lyginant su įprastiniais, yra daug draugiškesni aplinkai – ji mažiau teršiama. „Pas mus vis dar vyksta diskusijos – ar verta vartoti ekologiškus produktus? Atsakymas vienareikšmiškas – verta, ir ne tik dėl maisto saugos, bet ir dėl ekologinių ūkių palaikymo, jų plėtros. Kuo daugiau ekologinių ūkių visų šalies ūkių struktūroje, tuo mažiau teršiame aplinka. O švaresnėje aplinkoje ir ta neekologiška produkcija taptų geresnė. Tai čia esama ir netiesioginio teigiamo poveikio visiems maisto produktams, ir visų vartotojų sveikatai“, – kalbėjo prof. R. Stukas.

Gąsdina kaina

Pašnekovas pasakojo, kad Visuomenės sveikatos instituto atlikto tyrimo duomenimis, 73 proc. gyventojų supranta ekologiškų produktų naudą, ir juos pirktų, jeigu tik būtų pigesni. „Šioje vietoje yra problema, nes ekologiškų produktų kaina visada bus didesnė – tokio ūkio našumas, lyginant su paprastu, mažesnis, reikia daugiau rankų darbo, leidžiami tik mechaniniai ravėjimo būdai, – kalbėjo prof. R Stukas. – Ir kiti tyrimai rodo, kad svarbiausias kriterijus lietuviams renkantis maisto produktus – kaina. Daugelis neperka ne todėl, kad negali, bet todėl, kad neįperka. Vis tik trečdalis Lietuvos gyventojų maisto produktus renkasi pagal skonį. O ekologiški – skanesni. Todėl potencialo didesniam vartojimui, nepaisant prastos daugelio gyventojų ekonominės padėties, esama“.

Profesorius viliasi, kad ekologiška ūkininkystė ateityje plėsis, nes sveikatos, aplinkos išsaugojimo požiūriu ji atsiperka, nepaisant didesnės kainos. „Tie žmonės, kurie tik gali skirti šiek tiek daugiau pinigų maistui, tą ir turėtų padaryti, pirkdami ekologiškus produktus. O jeigu, kaip čia kalbama, pavyktų pirkti tiesiogiai iš ekologinių ūkių, gal ir ta kaina nebūtų tokia didelė“, – svarstė pašnekovas.

Kodėl prekybos centruose daugiausia importinių ekologinių produktų?

Kiekvienas, perkantis ekologiškus produktus prekybos centruose, pastebi: dažniausiai jie būna importuoti iš užsienio –  morkos iš Olandijos, kriaušės iš Argentinos, kopūstai iš Danijos... Ekologiškų lietuviškų produktų reta. Tomas Demikis paaiškina – Lietuvos ekologiniai ūkiai, kurių vidutinis dydis yra apie 60 hektarų, yra pernelyg maži, kad galėtų ženkliau dalyvauti didžiųjų prekybos centrų rinkoje.

„Yra lietuviškų produktų, ypač sezono metu, bet nedaug. Lietuvos ekologiniams ūkiams stinga kooperacijos. O kooperuotis toli gražu nėra paprasta, nes dokumentacija, atskaitomumas, kurie ir taip sudėtingi, tampa dar sudėtingesni. Be to, daugelis ūkių augina tokius produktus, kaip grūdus, juos eksportuoja, ir todėl šių ūkių veikla vietiniam vartotojui nepastebima. Specializuotų daržininkystės ūkių išvis tik keletas yra. O prekybininkui svarbus nuolatinis tiekimas ištisus metus, kurio mažas ūkis užtikrinti nepajėgia, – sakė T. Demikis. Pasak jo, dėl minėtų priežasčių ekologiniai ūkiai mieliau renkasi prekybą turgeliuose, kur ir atranda savo klientą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad naujasis ekologinių ūkių žemėlapis turėtų paskatinti tiesioginę prekybą būtent lietuviškais ekologiškais produktais, todėl bus naudingas tiek vartotojams, tiek ūkininkams.

Mindaugas Savickas