Simptomai panašūs, bet gydymas skiriasi: kada sergame gripu, o kada – peršalimu?

Įpusėjęs ruduo primena apie gripo sezoną, mat būtent šiuo metų laiku iki pat pavasario sergamumas šia liga padidėja. Daugelis gripą lygina su peršalimu, tačiau svarbu žinoti, kad nepaisant panašių simptomų, gripas yra gerokai pavojingesnis ir reikalauja specialaus gydymo. Kaip žinoti, kada sergame gripu, o kada peršalimu, bei ką reikėtų daryti norint išvengti šių ligų?

Reklama

„Itin svarbu gebėti atskirti gripo ir peršalimo simptomus, kadangi nuo to priklauso, kaip greitai ir veiksmingai bus pradėtas tinkamas gydymas. Peršalimas paprastai yra lengvesnė liga, sukelia nedidelį diskomfortą ir gali būti gydomas namuose, tačiau gripas yra daug pavojingesnis. Neatpažinus jo ir nesiėmus tinkamų priemonių laiku, gali kilti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies problemos", – sako „Eurovaistinės" vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Peršalimas ir gripas – kuo jie skiriasi?

Gripo bei peršalimo simptomai itin panašūs, pasak Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytojos Irenos Cadkienės, abi šios ligos yra sukeliamos virusų, tačiau didžiausias jų skiriamasis ženklas – simptomų intensyvumas bei ligos vystymasis.

„Sergant tiek peršalimu, tiek gripu gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bendras silpnumas, kosulys, sloga, gerklės skausmas. Tačiau svarbu žinoti, kad apie gripą gali signalizuoti staigi ligos pradžia, didelis karščiavimas, stiprus gerklės ir raumenų skausmas. Tuo metu peršalimas vystosi lėtai – pirmiausia susirgusiajam peršti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, čiaudulys bei švelnus kosulys", – pasakoja I. Cadkienė.

Jai pritaria ir E. Ramaškienė, pridurdama, kad nors simptomai ir panašūs, visgi gripo ir peršalimo gydymas skiriasi.

„Gripą gydome antivirusiniais vaistais, stengiamės mažinti karščiavimą, geriame daug skysčių, vartojame vitaminą C, kuris padeda sutrumpinti ir palengvinti susirgimą. Peršalimas yra gydomas simptomiškai – rekomenduojama vartoti daug arbatų ar malšinti gerklės skausmą vaistiniais preparatais", – tvirtina vaistininkė.

Laiku nesigydant gali kilti rimtos komplikacijos

Pasak šeimos gydytojos I. Cadkienės, gripo gydymui itin svarbus laikas, todėl įtarus, jog sergate šia liga, į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant.

„Diagnozavus gripą, antivirusinius vaistus svarbu paskirti kuo anksčiau, idealiausiu atveju per 48 val. nuo ligos pradžios. Laiku nesikreipiant į gydytoją ir gripą gydant kaip peršalimą, gali kilti sunkios komplikacijos – plaučių, širdies raumens, galvos smegenų ir jų dangalų, ausų ar inkstų uždegimai, taip pat gali išsivystyti sinusitas", – akcentuoja I. Cadkienė.

Vaistininkė priduria, kad be šių komplikacijų, netinkamai gydant gripą, gali kilti ir lėtinių infekcinių bei neinfekcinių ligų paūmėjimas: „Visos šios komplikacijos itin pavojingos gyvybei ir gali lemti netgi asmens mirtį."

Išvengti sunkių gripo padarinių galima pasiskiepijus

Gripas – itin pavojinga ir klastinga liga, todėl labai svarbu nuo jos apsisaugoti. Pasak šeimos gydytojos, veiksmingiausia profilaktikos priemonė – vakcina nuo gripo.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepų nuo gripo efektyvumas siekia 70–90 proc. Vakcina apsaugo nuo sunkios gripo eigos ir komplikacijų išsivystymo. Nors pasiskiepijus gali kilti šalutinių poveikių, tokių kaip skausmas ar paraudimas vakcinavimo vietoje, bendras silpnumas ar raumenų skausmas, tačiau šie poveikiai dažniausiai praeina savaime po 2–3 d. ir gydymo nereikalauja", – teigia I. Cadkienė.

Pasiskiepyti nuo gripo itin rekomenduojama rizikos grupėse esantiems asmenims.

„Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, skiepytis kiekvienais metais rekomenduojama visiems, o ypač 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis, gyvenantiems globos ar slaugos įstaigose bei jų darbuotojams. Taip pat siekiant išvengti gripo, svarbu dažnai plauti rankas, tinkamai vėdinti patalpas, vengti masinio susibūrimo vietų ir kontaktų su sergančiais asmenimis", – tvirtina E. Ramaškienė.