Ekspertų patarimai, kaip apsaugoti namiškius susirgus koronavirusu

Visuomeniniais pagrindais dirbanti ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pasiūlymus teikianti įrodymais pagrįstos medicinos grupė COVIDMED.lt, kurią sudaro Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys įvairių sričių mokslininkai ir medikai, parengė rekomendacijas, kaip apsaugoti namiškius susirgus koronavirusu. SAM dalinasi specialistų parengtais siūlymais.

Reklama

Sveikiems asmenims, gyvenantiems su sergančiuoju, yra taikoma privaloma izoliacija, kuri trunka 14 d. nuo paskutinio kontakto su sergančiuoju. Rekomenduojama atidžiai stebėti savo savijautą dėl galimų koronaviruso simptomų.

Taip pat rekomenduojama vengti izoliavimosi vienuose namuose kartu su lėtinėmis ligomis sergančiais asmenimis, senjorais, nėščiosiomis.

Jeigu esate vienuose namuose su sergančiuoju, įrodymais pagrįstos medicinos grupės specialistai rekomenduoja izoliuotis atskirame kambaryje. Esant galimybei, naudotis atskiru vonios kambarius. Jei tokios galimybės nėra, skatinama naudoti vadinamuosius oro ištraukimo ventiliatorius.

Be to, raginama vengti buvimo bendrose patalpose su sergančiuoju. Jei tokios galimybės nėra, visi asmenys, esantys patalpoje, turi dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes. Taip pat skatinama vengti fizinio kontakto tiek su kitais asmenimis, tiek su naminiais gyvūnais.

Sergantis asmuo turėtų reguliariai vėdinti kambarį, kuriame izoliuojasi – kelis kartus per dieną plačiai atverti langą bent 5 minutėm. Vėdinamos turėtų būti ir bendrosios patalpos. Taip pat reikėtų reguliariai valyti arba dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Jei yra galimybė, nesidalinti bendrojo naudojimo daiktais. Kitu atveju, kažkuriam iš gyventojų pasinaudojus daiktu, jį reikėtų kruopščiai išplauti vandeniu bei muilu, geriausia – skalbimo mašinoje arba indaplovėje.

Prieš valgį reikėtų plauti arba dezinfekuoti rankas, laikytis kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo, neliesti neplautomis rankomis veido.

Pasaulio epidemiologiniai duomenys rodo, kad vyresni nei 65 metų asmenys turi net 62 kartus didesnę tikimybę mirti užsikrėtus koronavirusu negu jaunesni negu 55 metų asmenys. Taip pat koronavirusas daug pavojingesnis nėščiosioms. Ši tikimybė yra 1,7 karto aukštesnė nei kitoms tokio paties amžiaus moterims. Aukštoje rizikos grupėje yra ir sergantys lėtiniu inkstų nepakankamumu, cukriniu diabetu bei turtintys aukštą kraujo spaudimą.

Moksliniuose straipsniuose teigiama, kad didelė dalis užsikrėtimo atvejų įvyksta namuose. Imantis visų apsaugos priemonių, galima smarkiai sumažinti užsikrėtimo riziką. Tačiau ilgą laiką būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju, virusu užsikrėsti galima net ir laikantis saugaus atstumo bei dėvint apsauginę kaukę. Todėl labai svarbu, jog sergantysis izoliuotųsi atskirame kambaryje nei namiškiai ir kuo mažiau laiko leistų bendrose patalpose.

Ekspertų teigimu, koronavirusas išlieka gyvybingas ant paviršių iki 72 valandų. Rankų ar paviršių plovimas vandeniu su muilu arba dezinfekciniu skysčiu yra svarbios priemonės užkirsti kelią koronaviruso plitimui.