Praėjusiais metais dėl elektroninių patyčių į „Vaikų liniją“ kreipėsi 7 kartus daugiau vaikų ir paauglių nei 2012 m. Elektroninių patyčių tema tampa vis aktualesnė įvairaus amžiaus vaikams bei paaugliams, tad, norėdami juos dar labiau padrąsinti kreiptis pagalbos, pakviesti diskutuoti apie galimus elektroninių patyčių sprendimo būdus bei galimybes apsisaugoti nuo jų, „Vaikų linija“ bei „Jaunimo linija“ inicijuoja projektą „Visuomenės sąmoningumo didinimas patyčių ir savižudybių problemoms spręsti“.
Projekto metu pristatytas edukacinis filmukas apie elektronines patyčias, o vyresniųjų klasių moksleiviai bei jaunimo organizacijų atstovai kviečiami dalyvauti nemokamuose, vasario-gegužės mėnesiais 10-tyje Lietuvos miestų vykstančiuose seminaruose. Iniciatyvą remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO programa Lietuvoje.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) tyrimų duomenimis, 2013 m. 17 proc. vaikų teigė patiriantys elektronines patyčias. Šios formos patyčias patiriančių vaikų procentas kasmet didėja. Elektroninės patyčios būdingiausios 6-8 klasių moksleiviams. „2008 m. vyravo patyčios naudojant mobiliuosius telefonus (siunčiant trumpąsias žinutes ar skambinant), o 2013., kai internetas tapo prieinamesnis, didžioji dalis elektroninių patyčių persikėlė į skaitmeninę erdvę“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Olweus“ patyčių prevencinės programos vyr. instruktorė psichologė Ieva Dulinskaitė.
„Aktyviems vyresniųjų klasių moksleiviams bei jaunimo organizacijoms skirtuose mokymuose daug dėmesio skiriama diskusijoms, darbui nedidelėse grupėse, kad mokiniai galėtų susipažinti tarpusavyje, pasidalinti savo unikalia patirtimi ir siūlyti idėjų, ką galima daryti mokyklos bendruomenėje, kad mokiniai patys aktyviau reaguotų ir kad patyčių – elektroninių ir realių – būtų mažiau“, – pasakoja „Vaikų linijos“ psichologė bei mokymų apie elektronines patyčias lektorė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Pasak lektorės, paaugliai ir jaunimas paprastai žino, kur galėtų kreiptis pagalbos, tačiau tai padaro tik nedaugelis, dar mažiau vaikų išdrįsta reaguoti į patyčias, kurių stebėtojais tampa. J. S. Jasiulionės teigimu, vaikai pabrėžia poreikį sulaukti daugiau palaikymo ir supratimo iš suaugusiųjų – pastebėjus patyčias, tėvai ar mokytojai dažnai linkę problemas spręsti patys ar tarpininkauti be vaikų pritarimo, užuot nuoširdžiai palaikę ir drauge ieškoję sprendimo.
Mokymų metu su jaunuoliais bus diskutuojama apie elektroninių patyčių formas, paplitimą, situaciją mokykloje, jaunų žmonių vaidmenį patyčių prevencijoje bei galimus veiksmus pastebėjus patyčias. Nemokami seminarai vyks Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje, Šiauliuose, Telšiuose, Marijampolėje, Alytuje, Kaune, Klaipėdoje bei Tauragėje. Daugiau informacijos apie seminarus ir nemokama registracija čia.
Atkreipdami dėmesį į elektroninių patyčių prevencijos svarbą, organizatoriai pristato trumpą edukacinį filmuką „Elektroninės patyčios. Ar žinai, kaip jas sustabdyti?“, atskleidžiantį elektroninių patyčių reiškinį, pasekmes bei sprendimo būdus. Filmuke pateikiamos rekomendacijos vaikams, iš kurių tyčiojamasi, stebėtojams bei patyčių iniciatoriams. Dienoraščio forma pateiktas pasakojimas leidžia suprasti, kaip patyčių situaciją regi patys vaikai. Filmą galima pamatyti čia.
Siekiant keisti visuomenės nuostatas, palankias patyčioms, į nuostatas, joms nepalankias, ir sutelkti įvairias įmones bei organizacijas bendram darbui mažinant patyčias, Lietuvoje jau penktą kartą organizuojama „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Šiais metais iniciatyva vyks kovo 24-30 dienomis, prie jos jau prisijungė švietimo įstaigos, verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos, valstybinės institucijos ir kitos organizacijos.
Kampanija „BE PATYČIŲ“ – tai 2004 m. „Vaikų linijos“ inicijuota kampanija, kurios pagrindinis tikslas yra smurto ir patyčių prevencija. Šia kampanija siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir suaugusių žmonių gyvenime, akcentuoti šios problemos svarbą bei šviesti visuomenę. Projektui sukurta interneto svetainė www.bepatyciu.lt.